Kaip sumažinti užteršto oro poveikį sveikatai?

2015 m. gruodžio 1 d. 10:15
Paspaudus šaltukui virš miestų susitelkia oro teršalų debesys. Sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais – teršalai ore yra nematomi ir klastingi mirtinų ligų sukėlėjai, tačiau neigiamą jų poveikį galima sumažinti.
Daugiau nuotraukų (1)
Oro taršos lygis išauga prasidėjus šildymo sezonui. Ypač teršalų kvapas labiau jaučiamas gyvenvietėse, kur daug individualių namų ūkių šildymui naudoja nekokybišką ir aplinkai kenksmingą kurą – akmens anglį, durpes, pjuvenas, o retkarčiais kuro katilą „pamaitina“ įvairiomis degiomis atliekomis (plastikais, drabužius ar sauskelnes). Kiti oro taršos šaltiniai – automobilių išmetamas anglies dioksidas, ozonas, pramonės įrenginiai.
Teršalus įkvepiame visi
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alinos Rogožos oro tarša kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Daugelis žmonių taršos poveikio nepajunta, tačiau su oru įkvepia kietąsias daleles – teršalus, kurie sukelia kvėpavimo, kraujotakos sistemos ar net vėžinius susirgimus.
Specialistės teigimu, itin jautriai į padidėjusį oro užterštumą reaguoja vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis ligomis.
2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime buvo paskelbta, kad 2012 metais oro tarša visame pasaulyje lėmė 7 mln. priešlaikinių mirčių. Prie baisiosios statistikos galima paminėti ir tai, kad 2013 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą įvardino kaip sukeliančia vėžį.
Ką daryti padidėjus taršai?
Pasak A.Rogožos, padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.
Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuojant transporto priemonėmis reikia sandariai uždaryti langus, o keliaujant dviračiu – vengti intensyvaus eismo gatvių. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Ką galime pakeisti?
Oras yra vienas iš tų dalykų, kurie gyvenime yra tokie savaime suprantami, kad net nesusimąstome apie jo svarbą. Specialistė A. Rogoža pataria kaip, net ir labai mažais žingsneliais mažindami oro taršą, galime prisidėti prie kokybiškesnio gyvenimo ir baisių ligų išvengimo.
Nedeginkite atliekų. Žmonės turi blogą aplinkos tvarkymo įprotį – deginti pernykštę žolę, buitines atliekas savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje. Ypač daug žalos padaro plastiko bei gumos deginimas.
Užtikrinkite šildymo įrangos tinkamą eksploataciją. Židinys – tapo paklausiu ir netgi madingu namų šildymo būdu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į katilų tinkamą eksploataciją. Turėtumėte apsvarstyti galimybę pakeisti senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją) arba prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų.
Rūšiuokite atliekas. Jau esame įpratę matyti skirtingų spalvų konteinerius, skirtus popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo rūšiavimui, tačiau neretai patingime skirti laiko atliekų sutvarkymui. Įpratus, tai tampa natūraliu veiksmu. Organines atliekas galite panaudoti kompostui – tai taupo energiją ir mažina gamybos metu į aplinką išmetamų teršalų kiekį.
Nerūkykite namuose. Apskritai rūkymas yra žalingas tiek sau, tiek ir kitiems. Ir visiškai nėra svarbu ar tai darote namuose, ar lauke. Uždaroje patalpoje tai ypač smarkiai padidina oro užterštumą. Jeigu namuose yra vaikų, jie pirmieji pajaus rūkymo sukeltus neigiamus pokyčius.
Vairuokite protingai. Automobilių išmetami teršalai sudaro didelę dalį miestų aplinkos oro taršos. Jeigu turite galimybę, įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį, juo rūpinkitės ir vairuokite ekologiškai (pasirinkite tinkamiausią tam greitį, ilgiau stovint išjunkite variklį ir pan.). Labai svarbu yra planuoti savo keliones. Važiuokite apsipirkti su draugais, pavežkite savo kolegas – taip bus ne tik smagiau, bet ir taupysite degalus.
Be to, svarbu būti pilietiškiems – pamačius, kad iš kaimyninio namo veržiasi juodi dūmai, reiktų nedelsiant įspėti savininkus apie oro teršalų žalą sveikatai, o jei oras ir toliau teršiamas – informuoti atsakingas tarnybas.
Šildykis švariautaršaSveikata
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.