Ką jūsų dantų gydytojas galėtų pasakyti apie jūsų sveikatą?

1. Blogas burnos kvapas.

Ką tai gali reikšti? Ne itin gaivus burnos kvapas gali reikšti, kad prastai rūpinatės savo burnos higiena arba sergate dantenų liga.

Tuo pačiu halitozė (taip mediciniškai vadinamas nuolatinis nemalonus burnos kvapas) gali būti ir sinusų infekcijos ženklas, ypač jeigu jūsų dantistas šį kvapą jaučia net jums kvėpuojant pro nosį, o ne pro burną. Taip teigia Niujorko odontologijos koledžo profesorius, burnos chirurgas daktaras Markas Wolffas.

Prastą burnos kvapą gali nulemti ir rūgštinis refliuksas. Žurnale „Journal of General Internal Medicine“ aprašyto tyrimo rezultatai parodė, kad yra stiprus ryšys tarp gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) ir prasto burnos kvapo.

Amerikos dantistų asociacijos atstovė, dantų chirurgijos daktarė Ruchi Sahota sakė, kad blogas burnos kvapas sietinas ir su miego apnėja. Taip yra todėl, kad žmonės, sergantys miego apnėja, daug dažniau naktimis kvėpuoja pro burną. Dėl to burna gali išdžiūti, kas lemia blogą burnos kvapą.

Kas toliau? Jeigu jūsų dantistas nusprendė, kad problema nėra prasta dantų higiena ar dantenų liga, greičiausiai jis jus nusiųs pas jūsų bendrosios praktikos gydytoją išsiaiškinti, kas su jumis negerai.

2. Kraujuojančios dantenos, valant tarpdančius.

Ką tai gali reikšti? Daktarė R.Sahota nuramino: jeigu tarpdančius pradedate valyti po pertraukos ir kelias pirmąsias dienas dantenos kraujuoja, tai normalu. Nenormalu yra tada, jeigu jūsų dantenos kraujuoja nuolatos valant tarpdančius.

„Tai gali reikšti, kad jums prediabetas arba diabetas, nors to nežinote, arba, kad diabetas jums jau diagnozuotas ir cukraus kiekis jūsų kraujyje nėra normalus“, – paaiškino daktarė.

Nėra iki galo aišku, kaip susiję diabetas ir dantenų ligos ir ar apskritai tarp jų yra priežastinis ryšys. Tačiau Amerikos periodontologijos akademijos atstovai teigia, kad diabetikai gali dažniau susirgti dantenų ligomis, nes jie labiau linkę į infekcijas.

Kas toliau? Jeigu žinote, kad sergate diabetu ir jums nuolat kraujuoja dantenos, pasikalbėkite su savo bendrosios praktikos gydytoju, kaip pagerinti šią situaciją, rašo interneto portalas „Huffington Post“. Jeigu jūsų dantistas kol kas tik įtaria diabetą, reikėtų pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje.

3. Baltos dėmės ant jūsų liežuvio ar skruostų vidinėje pusėje.

Ką tai gali reikšti? Baltų riebių dėmelių ant jūsų liežuvio arba vidinės skruostų pusės gali atsirasti dėl burnos pienligės – intensyvaus mieliagrybių genties grybelių augimo burnoje. Tai reiškia, kad jūsų imuninė sistema gali būti nusilpusi.

Mes visi burnoje turime šiek tiek mieliagrybių, tačiau kai imuninė sistema yra stipri, jų kiekis yra kontroliuojamas.

Pienligė lengviau išsivysto žmonėms, kuriems sergant vėžiu buvo taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, arba turintiems imunodeficitą, tokį kaip ŽIV. Taip pat pienligė labiau gresia ir nusilpus imunitetui dėl peršalimo, vartojant antibiotikus arba kortikosteroidus, kuriais gydoma astma.

Kas toliau? Baltų dėmių gali padėti atsikratyti priešgrybeliniai vaistai.

4. Nudilę dantys.

Ką tai gali reikšti? Jūs kenčiate nuo streso labiau, nei įsivaizduojate. Stresas gali pasireikšti griežimu dantimis.

„Retais atvejais žmonės dantis visai nudėvi“, – pastebėjo daktaras M.Wolffas.

Polinkis miegant griežti dantimis gali priklausyti ir nuo jūsų asmenybės tipo. 2010 metais žurnale „Journal of Research in Personality“ buvo paskelbta apie tyrimą, kurio metu nustatyta, kad neurotiškesni žmonės buvo linkę dažniau griežti dantimis.

Tyrimas, 2014 metais paskelbtas žurnale „International Journal Of Oral Science“, atskleidė, kad stiprus dantų sukandimas (kita charakteringa bruksizmo arba dantų griežimo forma) gali sukelti nepataisomą žalą audiniams, jungiantiems žandikaulį su likusia kaukole.

Kas toliau? Dantistas gali patarti įsigyti specialią kapą nuo bruksizmo, kurią reikia įsidėti į burną einant miegoti, siekiant sumažinti žalą dantims.

5. Labai švarūs dantys, bet paveiktos uždegimo dantenos.

Ką tai gali reikšti? Tai nutinka retai (M.Wolffas per savo 34 metų praktiką su tuo susidūrė tik kartą), tačiau yra galimybė, kad tam tikro tipo ūminė mieloleukemija išplito į dantenas ir dėl to jos pradėjo kraujuoti, tinti, atsirado uždegimas.

„Mums apie šią ligą išduoda, jeigu dantenos yra ryškiai raudonos ir kraujuoja prisilietus, bet patys dantys yra švarūs su labai mažai dantų akmenų“, – paaiškino M.Wolffas.

Jeigu tokią būklę lydi nusilpimas ir krentantis svoris, reikėtų apsilankyti pas bendros praktikos gydytoją nuodugnesnei apžiūrai.

Kas toliau? Jeigu jums tinka išvardyti simptomai, apsilankykite pas bendros praktikos gydytoją.

6. Dantų rentgeno nuotrauka atrodo nelabai gerai.

Ką tai gali reikšti? Profesorius M.Wolffas pasakojo, kad žandikaulio kaulai nėra atsparūs osteoporozei ir rentgeno nuotraukoje jie gali atrodyti kaip stiklas.

Dėl osteoporozės kyla didesnis pavojus prarasti dantis. Žurnale „Journal of Clinical Peridotology“ paskelbto tyrimo išvados rodo, kad moterys, sergančios šia liga, dažniausiai turi vidutiniškai 3,3 dantimis mažiau už sveikas.

Kas toliau? Paprašykite savo gydytojo ištirti jūsų dantų tankumą. Tai parodys, ar jums gresia osteoporozė, taip pat galėsite aptarti, kokiais vaistais ar kitais būdais galima būtų pristabdyti šios ligos progresavimą.

7. Jūsų burna yra labai labai išdžiuvusi.

Ką tai galėtų reikšti? Tokie vaistai, kaip antihistaminai gali išdžiovinti burną.

Bet labai išdžiuvusi burna (tokia išdžiuvusi, kad be stiklinės vandens negalėtumėte praryti sausainio) yra akivaizdus Sjögreno sindromo – autoimuninės ligos, kai drėgmę gaminančios liaukos yra atakuojamos baltųjų kraujo kūnelių – simptomas.

Liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 40 metų žmonėms. Devyni iš 10 pacientų yra moterys.

Anot M.Wolffo, šios ligos kamuojamus pacientus paprastai kankina troškulys. Žmonių, kurių burna yra išdžiuvusi, profesorius visada paklausia, ar jie vartojo kokius nors vaistus, kurių galimas šalutinis poveikis yra išsausėjus burna. Taip pat jis pasiteirauja, ar jiems nėra išsausėjusios akys. Tai dar vienas Sjögreno ligos simptomas.

Dėl seilių trūkumo gali labiau dėvėtis ir dantys.

Kas toliau? Jeigu įtaria Sjögreno sindromą, M.Wolffas savo pacientus siunčia išsitirti tiesiai pas reumatologą.

8. Pažeidimai burnos gale.

Ką tai gali reikšti? Jums gali būti burnos vėžys, kuris nėra labai paplitęs, bet taip pat ir nėra labai retas.

Amerikos vėžio draugija prognozuoja, kad šiemet JAV gali būti diagnozuota apytiksliai 45 780 naujų burnos ertmės arba ryklės vėžio atvejų, arba kiek daugiau nei pusė galimų odos vėžio susirgimų.

Vėžys, išsivystantis ant liežuvio ir tonzilių, dar vadinamas orofaringinės srities vėžiu, dažniausiai sukeliamas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos.

Nors pažeidimų gali atsirasti visoje burnos ertmėje, dažniausiai jie atsiranda po liežuviu, aplink šaknį, ir arti stemplės. Taip teigia Niujorko universiteto Slaugos koledžo Sisteminės burnos sveikatos programos vadovaujanti tyrėja, mokslų daktarė Judith Habe.

Burnos ertmės ir orofaringinės srities navikai dukart dažniau išsivysto vyrams nei moterims. Amerikos vėžio asociacija praneša, kad dažniausiai orofaringinės srities vėžys siejamas su ŽPV.

Kas toliau? Jeigu jūsų dantistas pastebėjo šias žaizdeles, jis gali pasiteirauti apie jūsų seksualinį aktyvumą, kad nustatytų, ar negalėjote užsikrėsti ŽPV. Anot J.Haber, oralinis seksas yra viena dažniausių priežasčių, kaip žmonės užsikrečia oraliniu ŽPV.

Taip pat dantistas jus gali nukreipti pas bendros praktikos gydytoją ar onkologą tyrimams.