Kadangi šaltalankių vaisiai noksta rugpjūčio viduryje ir rugsėjį, juos jau galima rinkti ir ruošti žiemai. Tačiau, primena O. Ragažinskienė, jokiais būdais šaltalankių nerinkite pakelėse, nes juose kaupiasi sunkieji metalai, taigi vietoj naudingų medžiagų gausite toksinų.
– Kokia šaltalankio pavadinimo kilmė?
– Dygliuotasis šaltalankis lotyniškai vadinamas „Hippophae rhamnoides“. Šis pavadinimas reiškia „žvilgantis arklys“. Norint apie augalus sužinoti daugiau, reikia analizuoti ir jų vardo kilmę. „Žvilgantys arklys“ pasako, kad arkliai, kurie maitinasi šaltalankių lapais, atsigauna. Mokslas dažniausiai panaudoja tas empirines žinias, o dabar, kai yra instrumentinės analizės modernūs aparatai, metodai, mes galime išanalizuoti biologiškai veikliąsias medžiagas, kurios ir daro vieną ar kitą gydomąjį poveikį.
– Kokių vaistinių savybių turi šis augalas?
– Kaip tik rugpjūčio viduryje ir rugsėjo mėnesį noksta šaltalankių vaisiai, taigi galima juos rinkti ir ruošti žiemai. Mes, vaistininkai, mokslininkai, vaistinius augalus ir iš jų paruoštą žaliavą bei preparatus vertiname pagal veikliuosius junginius. O šaltalankių vaisiai yra vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų arsenalas. Juose yra vitaminų C, B, P, E, PP, folio rūgšties, karotinoidų, sacharidų, organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno, sviesto), raugų.
Labai vertinga vaistinė žaliava yra ir lapai. Juose taip pat gausybė vitaminų, flavonoidų, triterpeninių rūgščių, folio rūgšties. Iš džiovintų šaltalankių lapų galima ruošti arbatą. Atskiras komponentas – vaisių sėklos. Jose gausybė riebalų, vitaminų B1 ir E, beta karoteno. Būtent iš šaltalankių sėklų gaminamas šaltalankių aliejus, kurio galima pasidaryti ir namuose.
– Ar tai sudėtinga?
– Susmulkintas sėklas per du pirštus užpilkite migdolų ar alyvuogių aliejumi. Jei tokio neturite, tinka ir saulėgrąžų, ir rapsų aliejus. Tada vis pavartydami, pamaišydami tamsioje vietoje šiltai palaikykite 15 dienų. Paskui perfiltruokite ir galėsite naudoti maistui.
– O kokio pavidalo uogas geriausia vartoti?
– Nuskynus galima suvalgyti po saujelę uogų kiekvieną dieną. O ištekliai žiemai ruošiami įvairiais būdais: ir džiovinami, ir šaldomi, ir spaudžiamos sultys.
– Dažnai matome, kad šaltalankių krūmais yra apsodintos pakelės. Vadinasi, jie teikia dar kažkokią naudą?
– Šaltalankių vaisių jokiais būdais negalima rinkti pakelėse, nes vietoj naudingų gausite toksinių medžiagų. Šaltalankiuose kaupiasi sunkieji metalai ir iš užterštose teritorijose augančių šaltalankių vaistinė žaliava jokiais būdais neruošiama. Kodėl tiek daug šaltalankių yra karjeruose? Jo šaknų sistema puikiai sutvirtina dirvos eroziją karjeruose, pajūryje.
– O jūs vartojate šaltalankių uogas?
– Būtinai. Mėgstamiausios – šaltalankių sultys. Jas būtina praskiesti vandeniu, cukraus dedu pagal skonį – tai gaivus vitaminingas gėrimas. Kodėl mes vertiname šaltalankius? Jie – vitaminų šaltinis, todėl tinka vartoti esant avitaminozei, mažakraujystei, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.
Labai vertingas šaltalankių aliejus: jis gydo uždegimus, žaizdas, opas, malšina skausmą, veikia antimikrobiškai. Šaltalankių preparatai gali būti naudojami ir išoriškai – aukštos kokybės šaltalankių aliejus ypač rekomenduojamas ir stomatologijoje, ir urologijoje, ir ginekologijoje, ir oftalmologijoje, ir liaudies medicinoje.
Augalo lapai gali būti naudojami ir vonioms, jie puikiai tinka perplauti galvai, naudojami kosmetikoje. Mokslinėse publikacijose yra nuorodų, kad tinka naudoti plinkant, odos elastingumui gerinti.
Bet kiekvienas vaistinis augalas turi ir kontraindikacijų. Šaltalankių preparatai nevartojami esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, ypač pagyvenusiems žmonėms. Taip pat netinka tiems, kurie turi skrandžio problemų, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, lėtiniam cholecistitui, kasos uždegimui, viduriuojant. Perdozavus gali kilti nerimas, nemiga, net širdies ritmo sutrikimų.
