Lietuva nuo seno laikoma mažai saulės turinčio klimato šalimi. Ši aplinkybė ilgą laiką buvo pagrindinė priežastis, kodėl mažiems vaikams šioje šalyje buvo skiriami vitamino D preparatai. Dr. V. Urbonas prisimena laikus, kai šalies poliklinikose 20–40 procentų vaikų buvo nustatomas rachitas – liga, kai mažiems vaikams suminkštėja kaulai. Pasak jo, net ir dabar rachitas galėtų būti nustatomas daugiau nei 10 procentų vaikų.
Lietuvoje, anot dr. V. Urbono, nėra daryta išsamių tyrimų apie vitamino D koncentraciją organizme. Vis dėlto apie vitamino D trūkumą lietuvio organizme galime spėti pagal kitose valstybėse – Skandinavijos šalyse ir Lenkijoje – atliktų tyrimų rezultatus.
„Vitaminas D užtikrina, kad organizme būtų pakankamai kalcio ir fosforo. Tai padeda formuotis kauliniam audiniui. Jei valgysime daug kalcio ir fosforo turinčių produktų, tačiau mums trūks vitamino D, norimo efekto nepasieksime, o tik paskatiname aterosklerozės vystymąsi“, – teigė dr. V. Urbonas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į ypač svarbų vitamino D poveikį vaikams. Įprasta manyti, kad vitamino D vaikų organizme trūksta mažiau nei žiemą ar rudenį. Vis dėlto ši stereotipinė nuomonė šiandien vertintina kritiškai.
Ne visos dienos būna saulėtos, o ir saulėtomis dienomis mes įpratome naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę 400 tarptautinių vienetų dozę (tai yra norma, skiriama 2–6 metų vaikams) greičiausiai reikėtų duoti ir vasarą.
„Apsauginiai kremai nuo saulės sumažina melanomos riziką, ir tai teigiamas efektas. Vis dėlto net sąlyginai mažos 8 SPF (sun protection factor (angl.) saulės kremas vitamino D sintezę sumažina 95 procentais. Šių apsauginių kremų vartojimas lėmė, kad suaugusiųjų, kurių organizme nepakanka vitamino D, daugėja. Tai rodo Nyderlanduose atlikti tyrimai.
Išeitis, anot gydytojo, viena – vartojant kremus, papildyti organizmą vitamino D. Neatsitiktinai Vakarų šalyse vitamino D į pieno produktus dedama jau labai seniai – siekiama, kad pieną vartojančių organizmas geriau įsisavintų kalcį.
Tiesa, Dr. V. Urbonas atkreipia dėmesį kad pasitaiko atvejų, kai vitamino D koncentracija kraujyje netgi didesnė nei reikėtų. Todėl norint tiksliai sužinoti organizmo poreikį, geriausia išsitirti, kokia reali vitamino D koncentracija kraujyje. Šiam tyrimui imamas kraujas iš venos.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad daugelyje lietuvių vartojamų kasdienių produktų vitamino D nėra daug, dėl to nėra paprasta iš maisto surinkti reikalingą normą. Tai greičiau pavyktų, vartojant dirbtinai vitaminu D praturtintus produktus. Jų galima rasti šalies parduotuvėse. Šiuo atveju irgi patartina skaičiuoti, kiek šio vitamino gauname su maisto produktais.
Visus, kuriems kyla klausimų apie vitamino D poreikį, V.Urbonas ragino įvertinti šiuos veiksnius ir aspektus:
Įvertinkite, koks metų laikas, koks jūsų šalies klimatas, kiek laiko būnate saulėje ir kaip vartojate apsauginius saulės kremus. Nepakankamas ultravioletinių spindulių kiekis sukelia riziką, kad vitamino D jūsų organizmas gauna nepakankamai.
Jei galite, išsitirkite vitamino D koncentraciją kraujyje. Tai jums padės įvertinti šio vitamino poreikį.
Puiki galimybė gauti vitamino D kartu su maistu – vartoti šiuo vitaminu praturtintus pieno produktus, kurie sykiu yra ir puikus kalcio šaltinis. Be to, tai yra skanūs ir vaikų mėgstami produktai.
Vartokite vaistinėse įsigytus vitamino D preparatus.
5Nutarę įsigyti vitamino D preparatą, įvertinkite jo koncentraciją ir jūsų ar vaiko amžiui rekomenduojamas preparato vartojimo normas.
