Ramiojo vandenyno salose, regis, gali valgyti šviežią ir sveiką maistą. Tai gražus mitas, mat vietiniams labiau patinka gazuoti vaisvandeniai ir pusgaminiai, todėl čia gyvena daugiausia nutukėlių planetoje.
Šios Ramiojo vandenyno salos atokios ir nepaprastai gražios.
Čia atplūsta daugybė žmonių, svajojančių pasimėgauti saule, jūra ir giedru dangumi. Vis dėlto čia ne viskas taip gražu, kaip atrodo.
Salų gyventojai maitinasi atvežtiniu maistu, mažai sportuoja, o sveikatos apsaugos įstaigos jiems ne taip lengvai pasiekiamos. Dėl šių priežasčių Ramiojo vandenyno salų gyventojai labiausiai nutukę pasaulyje.
Nutukimas – mirtina epidemija
„Trečdalis pasaulio žmonių dabar turi antsvorio arba yra nutukę“, – sakė Pasaulinio sveikatos instituto profesorė Emmanuela Gakidou.
Mokslininkė neseniai atliko tyrimą, kurio metu surinko duomenis iš viso pasaulio ir stebėjo nutukimo rodiklius skirtingose valstybėse.
„Ramiojo vandenyno salų valstybių žmonės labiausiai kenčia nuo nutukimo“, – teigė moteris.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš dešimties valstybių ir teritorijų, kur gyvena labiausiai nutukę pasaulio žmonės, devynios yra Ramiojo vandenyno salose.
Šis regionas vadinamas storiausiu pasaulyje.
„Iki 95 proc. suaugusiųjų šio regiono šalyse turi antsvorio arba yra nutukę“, – pasakojo PSO atstovas Temo Waqanivalu.
Pats kilęs iš Fidžio salos, T.Waqanivalu su nutukimu susijusias problemas sprendžia jau daugiau nei dešimtmetį.
Jis pasakojo, kad jau epidemija virtęs nutukimas pirmiausia prasidėjo dėl salų gyventojų įsivaizdavimo, kad kuo didesnis kūnas – tuo gražesnis žmogus.
„Polinezijoje egzistuoja suvokimas – didelis, vadinasi, gražus, – pasakojo vyras. – Didelis yra gražu, bet storas – ne. Tai reikia suvokti.“
Nutukėlių skaičius (neįskaičiuojant antsvorį turinčių žmonių) Ramiojo vandenyno salose svyruoja nuo 35 iki 50 proc.
Kuko Salose šis skaičius netgi viršija 50 proc.
„Tai – mirtina epidemija“, – pripažino T.Waqanivalu.
Kaip nustatyti nutukimą?
Nutukimas yra matuojamas pagal žmogaus kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais, išreikšto kvadratu. Jeigu gaunamas indeksas viršija 30 kg/m2, žmogus laikomas turinčiu pirmojo laipsnio nutukimą.
Kaip teigia Australijos širdies ir diabeto instituto direktoriaus pavaduotojas Jonathanas Shaw, Ramiojo vandenyno salų gyventojai natūraliai yra stambesnio kūno sudėjimo.
„Jų kūnas įprastai yra didesnis, – aiškino medikas. – Tačiau tai neturi nieko bendra su nutukimu, kurį matome.“
Prasti mitybos įpročiai ir mažas fizinis aktyvumas kelia daug problemų regiono gyventojų sveikatai.
Tai sukelia ne tik nutukimą, bet ir širdies ligas ir diabetą, o į šias ligas salynų gyventojai turi genetinį polinkį.
„Tai populiacija, turinti genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis. Jei jie susiduria su vakarietišku gyvenimo stiliumi, smarkiai išauga rizika susirgti diabetu, – kalbėjo J.Shaw. – O diabetą sukelia nutukimas.“
Pakeitė mitybą vakarietiška
Nutukimo epidemija, kaip manoma, prasidėjo tada, kai atogrąžų regionuose gyvenantys žmonės vietoj sau įprastų šviežių žuvų ir daržovių ėmė valgyti atvežtinį maistą – baltuosius ryžius, miltus, konservuotą maistą, apdorotus mėsos produktus ir gerti gaiviuosius gėrimus.
„Visame pasaulyje prastos kokybės ir didelės energinės vertės maistas yra pigiausias“, – tvirtino J.Shaw ir pasakojo, kad Ramiojo vandenyno salose sveiko maisto industrija skurdi.
„Pavyzdžiui, vietos žvejai pardavinėja ką tik pagautą laimikį, o už gautus pinigus patys perka konservuotų tunų. Pardavę šviežias žuvis gali sau nusipirkti maisto keliems patiekalams“, – aiškino T.Waqanivalu.
Salų gyventojai atsisakė savo tradicinio maisto ir dažniausiai valgo apdorotus, pigesnius produktus.
„Jie kur kas pigesni, – aiškino T.Waqanivalu. – Daug pigiau nusipirkti butelį kolos nei butelį geriamojo vandens.“
Kaip ir kituose pasaulio regionuose, Ramiojo vandenyno salose nutukėlių skaičius išaugo dėl urbanizacijos ir biurų kultūros, kai žmonės dirba sėdimąjį darbą.
„Anksčiau buvo daug fizinės veiklos, susijusios su darbu, – nutukimo priežastis aiškino T.Waqanivalu, turėdamas galvoje ūkininkus žvejus. – Laisvalaikio veikla – visai nauja sąvoka.“
Atogrąžų klimatas – tikras rojus tiems, kurie ilgisi saulės, tačiau pragaištis norintiems būti liekniems ir geros formos.
„Atogrąžų šalyse norima kiek galima labiau išvengti fizinės veiklos, net vaikščiojimo, – teigė J.Shaw. – Visi čia skatinami taupyti energiją.“
Storumą paveldėjo
Kai kurie mokslininkai mano, jog salų gyventojai evoliucionavo, kad išlaikytų solidesnį stotą. Manoma, kad Ramiojo vandenyno gyventojai anksčiau daug laiko praleisdavo ilgose kelionėse laivais, o tie, kurie geriausiai maitinosi, kaupė energiją riebalų pavidalu, kad ištvertų ilgas keliones.
„Mes turime šių žmonių paveldą ir jų metabolizmą“, – aiškino T.Waqanivalu.
Kad nutukėliai dažniausiai yra Ramiojo vandenyno salų gyventojai, rodo Fidžio pavyzdys. Ši valstybė etniškai nevienalytė – vos daugiau nei pusė jos gyventojų yra vietiniai, o didžioji dalis kitų gyventojų indų kilmės. Todėl ir nutukimo procentas vienas mažiausių salų grupėje – 36,4 proc.
Natūraliai didesnis Ramiojo vandenyno salų gyventojų kūno masės indeksas paskatino tyrėjus keisti KMI matavimus ir nutukėliais skelbti tuos, kurių rodiklis prasideda nuo 32 kg/m2.
Tuo metu tokioms Azijos valstybėms kaip Korėja, Mianmaras ar Kambodža siūloma KMI indekso kartelę nuleisti žemiau 30 kg/m2 rodiklio. Minėtos šalys patenka tarp 10 pasaulio valstybių, kuriose nutukimas mažiausias.
Didžiulis pavojus vaikams
Vis dėlto labiausiai nerimą kelia tai, kad Ramiojo vandenyno salose gyvena nepaprastai daug nutukusių vaikų.
„Nutukusių vaikų skaičius labai didelis: beveik vienas iš penkių vaikų, gyvenančių Ramiojo vandenyno regione, yra nutukęs. Tai neabejotinai turės pasekmių ilguoju laikotarpiu“, – sakė studiją atlikusi profesorė E.Gakidou.
Tarp ryškiausių pasekmių bus dar didesni diabetu sergančių žmonių rodikliai, nors tai ir taip yra didelė našta regiono sveikatos sistemai.
Baiminamasi, kad vaikai susirgs diabetu labai anksti.
„Jau pradėta sirgti antrojo tipo diabetu 10–11 metų amžiaus grupėse“, – teigė T.Waqanivalu ir pridūrė, kad žino ir diabetu sergančių septynmečių.
Pasaulio sveikatos organizacija pateikė daugybę rekomendacijų, kaip pagerinti situaciją šiame regione, ir mėgina jas įtvirtinti naujais sveikatos apsaugos politikos įstatymais.
Siūloma didinti mokesčius gazuotiems gaiviesiems gėrimams, gerinti prekybą regione, kontroliuoti vaikams prieinamą maistą mokyklose ir pradėti kitas iniciatyvas, kurios skatintų sveiką mitybą ir sportą.
„Visa mitybos sistema turi pasikeisti, – teigė T.Waqanivalu. – Tai buvo „Sveikų salų vizijos“ – pradėtos dar 1995 m. Ramiojo vandenyno salų valstybių sveikatos apsaugos ministrų iniciatyvos – tikslas.“
Sveikatos apsaugos sistema salose taip pat turi būti sustiprinta, nes artimiausiais metais gali tekti gydyti daug naujų diabetikų, o kol kas su nutukimo sukeltomis ligomis medikai kovoti nėra pasirengę.
„Mes jau žengėme žingsnius sveikatingumo link, bet prireiks daug laiko, kol pasieksime kokių nors laimėjimų“, – pripažino T.Waqanivalu.
