„Neseniai ištirta, kad visiems pacientams, gydomiems ar gydytiems nuo vėžio, labai naudinga, tiesiog būtina, maisto racioną papildyti alyvuogių aliejumi ir alijošiumi. Onkologiniams ligoniams šis augalas naudingas daugeliu požiūrių.
Naujausi tyrimai rodo, kad alijošius pasižymi netgi tam tikru antinavikiniu poveikiu – vėžinėms ląstelėms jis sugrąžina natūralios biologinės mirties, vadinamosios apoptozės, programą, tai yra natūralų senėjimo ir mirties ciklą“, – teigia Juozas Ruolia, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas fitoterapeutas.
Alijošius priskiriamas nedaugeliui vaistinių augalų, kurie tiesiogine šio žodžio prasme ištisus metus yra mums po ranka. Liaudies jis vadinamas vaistu nuo visų ligų ir auginamas tiesiog ant palangės. Senovėje alijošių, arba alaviją, žmonės naudojo žaizdoms ir odos ligoms gydyti, tačiau tai ne vienintelė alijošiaus nauda.
Lrytas.lt pateikia ištrauką iš Lidijos Kostinos knygos „Gydantis alijošius“ (vertė Viktorija Šenbergs).
***
Medžiagų, esančių tikrojo alijošiaus sudėtyje, sąrašas atsako į kai kuriuos klausimus apie šio nuostabaus augalo efektyvumą ir biocheminį poveikį. Subtilūs biocheminių efektų mechanizmai lieka nežinomi, bet žinomos sudedamosios dalys gali atskleisti jų būdingąsias ypatybes. Be abejonės, visos augalo sudėtinės dalys veikia sinergiškai (veikdamos kartu daro didesnį poveikį). Ateityje nauji tyrimai ir atradimai turėtų paaiškinti alijošiaus sveikatinimo efektą. Be abejonės, tai taps paskata alijošių medicinoje ir sveikatos pramonėje naudoti gerokai plačiau.
Antrachinonai – gerai žinomi dėl savo laisvinamojo poveikio. Mokslininkai D’Amiko, Benigni ir kiti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje aptiko šių medžiagų gebėjimą naikinti bakterijas ir virusus. Alijošiaus antrachinonų kompleksas pasižymi skausmą malšinančiu poveikiu. Alijošių sulčių sudėtyje yra medžiagų, efektyvių sergant chroniškomis odos ligomis ir skatinančių virškinimą. Augalo sudėtyje esančios medžiagos padeda neskausmingai iširti mirusiems audiniams.
Saponinai – glikozidai, pasižymi valomuoju ir antiseptiniu poveikiu. Manoma, kad jie blokuoja chininus, įskaitant ir bradikininą – hormoną, laikomą atsakingu už visų uždegimo reakcijų sukėlimą. Šis mechanizmas leidžia paaiškinti nuostabų uždegimą slopinančio alijošiaus efektą.
Biologiškai aktyvūs angliavandeniai, tokie kaip heksurono rūgštis ir ramnozės, yra tinkamos sudedamosios dalys biologiniams maisto papildams, gerai įsisavinami organizmo, pasižymi baktericidiniu poveikiu.
Mūsų maiste, deja, krakmolo yra daugiau, nei gali su juo susidoroti virškinimo sistema. Alijošių sultys papildo organizmą proteolitiniais fermentais – tokiais kaip katalazė, oksidazė, amilazė, celiulazė, alinazė, skaidančiais krakmolą ir kitas sunkiai įsisavinamas medžiagas.
Alfa amilazė žinoma dėl savo uždegimą slopinančių ypatybių. Stabdo audinių uždegimą ir edemą, išsivysčiusius sergant opomis, susižeidus ar patyrus kitokių traumų. Alijošiaus sudėtyje taip pat yra ir neorganinių sudedamųjų dalių – mineralų: kalcio, kalio, natrio, magnio, cinko, vario, chromo. Jie papildo organizmą, bet yra lengvai prarandami patyrus bet kokį stresą.
Nepakeičiamos aminorūgštys: lizinas, treoninas, valinas, metioninas, leicinas ir izoleicinas, fenilalaninas – daro alijošių unikaliu produktu žmonėms, alergiškiems baltyminiam maistui.
Pakeičiamos aminorūgštys: histidas, argininas, hidroksiprolinas, asparaginas, serinas, glutaminas, prolinas, glicinas, alaninas, tirozinas, o jų taip pat aptinkama alijošių sudėtyje, stimuliuoja imuninę sistemą.
Vitaminai: B1, B2, niacinas, B6, C, cholinas, folio rūgštis, E, A ir beta karotenas leidžia išsaugoti viso organizmo medžiagų apykaitos vientisumą ir daro jį gerokai atsparesnį stresinėse situacijose.
Šiuolaikinė medicinos praktika plačiai naudoja alijošių preparatus: skystas alijošių sultis injekcijoms, alijošių sirupą su geležimi, alijošių emulsiją, alijošių linimentą.
Cheminės farmacinės pramonės pagamintas preparatas, kurio sudėtyje yra alijošių sulčių, konservuojamas nedideliu kiekiu spirito ir rekomenduojamas sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, esant chroniškam kolitui.
Šviežios alijošių sultys naudojamos odos ligoms ir gleivinėms gydyti. Išoriškai – esant pūlingoms žaizdoms, nudegimams, osteomielitui, trofinėms opoms. Taip pat naudojamos skalavimams, kai sergama nosies ir gerklės bei dantenų ligomis. Alijošių sulčių kompresai skiriami esant odos tuberkuliozei, vilkligei, egzemai ir kitoms ligoms.
Skystas ekstraktas iš alijošių lapų ruošiamas pagal akademiko V. Filatovo metodą. Nupjaunami gerai išsivystę apatiniai ir viduriniai lapai ir laikomi tamsoje (šaldytuve apatinėje lentynoje) esant 4–8 ºC temperatūrai dvi savaites. Tokiomis sąlygomis alijošiaus lapai gamina ypatingas medžiagas – biogeninius stimuliatorius, skatinančius gyvybinius audinių procesus.
Sterilus alijošių lapų su biogeniniais stimuliatoriais ekstraktas naudojamas sergant įvairiomis akių ligomis, esant chroniškam sąnarių uždegimui, bronchinei astmai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, sergant ginekologinėmis ligomis.
Norint paruošti alijošių užpilą, reikia biostimuliuotus augalo lapus sumalti mėsmale, įpilti penkis kartus daugiau vandens, palaikyti valandą, pakaitinti, kol užvirs, ir 2–3 min. pavirus perkošti. Naudojama kaip pavilgai sergant įvairiomis odos ligomis, burnai bei gerklei skalauti esant uždegimui ir geriama po 1 arbatinį šaukštelį du tris kartus per dieną, sergant virškinamojo trakto ligomis.
Alijošių sirupas su geležimi skiriamas anemijai gydyti. Įpilti ½–1 arb. šaukštelį sirupo į ¼ stiklinės vandens ir gerti tris kartus per dieną. Gydymo kursas – 15–30 dienų.
Alijošių linimentas naudojamas odos ligoms gydyti ir profilaktiškai, kai atliekama spindulinė terapija. Profilaktiškai linimentas tepamas ant odos po kiekvieno spindulinės terapijos seanso. Gydymo tikslais juo plonu sluoksniu tepama pažeista oda du tris kartus per parą ir uždengiama marle.
Liaudies medicinoje šviežios alijošių sultys geriamos gydant neuralgiją, radikulitą, išialgiją, galvos skausmus, virškinamojo trakto ligas.
Vartoti alijošių preparatų negalima esant kepenų, šlapimo pūslės uždegimui, jei kraujuoja iš gimdos, esant hemorojui, sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija, esant ūminiams virškinamojo trakto sutrikimams, paskutiniais nėštumo mėnesiais.
