Specialistai tikina, kad sovietmečio prietarai gajūs ir šiandien. Moterys, įtikėjusios skiepų žala nėštumo metu, apie vakcinavimą nuo gripo nė girdėti nenori. Tačiau dažniausiai jos nežino, kad taip elgdamosi gali pakenkti ne tik sau, bet ir kūdikiui.
Skiepytis vengia
Ilgą laiką skeptiškai į nėščiųjų skiepijimą nuo gripo žiūrėjo ne tik lietuviai, bet ir visa Europa. Tik maždaug prieš dešimtmetį pradėta suvokti, jog nėščiųjų vakcinacija gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Tiesa, anksčiau už europiečius tai suprato Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šiose šalyse nėščios moterys skiepijamos nuo gripo apie du dešimtmečius.
Gripas viena dažniausių infekcijų nėštumo metu, todėl JAV ir Kanada išskyrė nėščiąsias, kaip prioritetinę grupę. Sekdamos šių šalių pavyzdžiu šiandien nuo gripo skiepytis neščiąsias ragina jau daugiau nei dvidešimt Europos Sąjungos valstybių.
Deja, specialistai tikina, jog vakcinacijos apimtys vis dar nėra pakankamos. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje nuo gripo skiepijasi apie 60 proc. nėščių moterų, o štai Lietuvoje – 0,01 proc. Tokia situacija susiklostė ir dėl to, jog didžiajai daliai moterų tai net nėra pasiūloma.
Įvairių apklausų metu paaiškėjo, jog geriausiu atveju apie galimybę pasiskiepyti gydytojai informuoja 10 proc. nėščių moterų. Tačiau akivaizdu, kad ir tarp jų bus manančių esą vakcinavimas gali pakenkti, todėl atsisako.
Mitai gajūs ir šiandien
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro Danijoje atstovė Giedrė Gefenaitė tikina, jog lietuvaičių nenoras skiepytis susijęs su nuo sovietmečio užsilikusiu suvokimu, jog tai daryti nesaugu. Be to, stiprėja įvairūs antivakcininiai judėjimai, daugėja kalbų, esą žmogus pasijuto blogai būtent dėl skiepų.
„Šiandien dar galime išgirsti įvairiausių mitų apie skiepus. Vienas tokių – skiepijausi, bet vis tiek susirgau gripu. Šiuo atveju greičiausiai žmogus susirgo dar prieš skiepą. Be to, nereikia pamiršti, jog skiepai tampa veiksmingi tik po dviejų savaičių. Dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – gripą nesunku sumaišyti su peršalimu. Tai nėra tas pats.
Kalbant apie nėščiųjų vakcinaciją, vienas dažniausių mitų – skiepai nuo sezoninio gripo gali pakenkti vaisiui. Tai nėra tiesa. Moksliškai įrodyta, kad vakcinacija nesukelia persileidimo, kūdikio protinės negalios ar kitų ligų“, – teigė G.Gefenaitė.
Pasekmės gali būti tragiškos
Kauno klinikų Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos skyriaus vadovė Meilė Minkauskienė pabrėžė, jog nėščiai moteriai gripas gali būti ypatingai pavojingas. „Nėščiosios turi didesnę riziką susirgti sudėtinga gripo forma. Priklauso nuo to, kuriame nėštumo trimestre suserga, ir nuo tuo, ar turi gretutinių ligų, padidėja persileidimo rizika.
Grėsmė didėja vėlesniu nėštumo metu. Taip pat atsiranda didesnė priešlaikinio gimdymo tikimybė. Be to, kardiologinė patologija dažnesnė vaikams, kurių motinos nėštumo metu sirgo gripu“, – pasekmės vardino medikė.
Apsaugoti vaiką nuo gripo pirmaisiais jo gyvenimo metais ypač sudėtinga. Mat, kol nesulaukia pusės metų, kūdikiai apskritai nėra skiepijami. Tačiau specialistai tikina, jog išeitis yra – vaiko imunitetą suformuoti gali motina, jei nėštumo metu pasiskiepija.
„Iki šešių mėnesių amžiaus kūdikiai dažniausiai hospitalizuojami dėl gripo ir sega sunkiau nei vyresni vaikai. Nėščiosios vakcinavimas čia gali padėti, nes naujagimis gimsta turėdamas šio antikūno“, – paaiškino M.Minkauskienė.
Tiesa, medikė perspėja, jog prieš vakcinavimą būtina įsitikinti, ar nesate vienas tų, kurie turi kontraindikacijas skiepams. Viena tokių – alergija.
