Reikia puikiai laikyti pusiausvyrą, kad galėtume eiti atbulomis – mūsų kūnai įpratę judėti į priekį, rašo mahotamagazine.com. Kai kurie pradėję vaikščioti atbulomis gali jaustis nemaloniai ir nestabiliai, tačiau ilgiau praktikuojantis keisti ar nemalonūs pojūčiai dingsta. Būna, kad pripratę žmonės atgal judėti užsimano greitesniu tempu.
Žemiau – 10 daugumai nežinomų teigiamų vaikščiojimo atbulomis padarinių organizmui.
1. Dėl padidėjusios įtampos, kylančios dėl neįprastos mankštos, sustiprėja blauzdos bei kulkšnies priekiniai ir galiniai raumenys.
2. Einant atbulomis itin pagerėja širdies ir plaučių sugebėjimas aprūpinti raumenis deguonimi, o raumenys sugeba geriau naudoti šį deguonį, kad gamintų judėjimui reikalingą energiją.
3. Vaikščiodami atbulomis sunaudojame daugiau energijos, todėl sudeginame daugiau kalorijų nei tuo pačiu greičiu judant į priekį. Šiam užsiėmimui reikia daugiau pastangų, mes labiau įsitempiame. Medžiagų apykaita pagreitėja, todėl galima numesti daugiau svorio.
4. Tyrimai parodė, kad skirtingų raumenų grupių naudojimas atliekant skirtingus pratimus apsaugo raumenis ir sausgysles nuo dėvėjimosi. Ėjimas atbulomis duoda daug naudos kelio ir girnelės sąnariams.
5. Naujas pratimas apsaugo nuo nuobodulio mankštinantis, todėl mažesnė tikimybė, kad nuspręsime mesti mankštintis.
6. Žmonėms virš 50-ies itin svarbu pagerinti pusiausvyros laikymo sugebėjimus bei koordinaciją. Ėjimas atbulomis pagerina smegenėlių veiklą – jos atsakingos už pusiausvyros laikymą bei lankstumą.
7. Visi penki – ir net šeštasis – pojūčiai tampa aštresni, nes turime nuolat saugotis kelyje tykančių kliūčių.
8. Mūsų refleksai taip pat tampa aštresni.
9. Tai gali padėti neleisti užaugti kuprai.
10. Ėjimas atbulomis intensyvina kraujotaką.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
