Ką apie jūsų sveikatą byloja menstruacijų ciklas?

Menstruacinės išskyros (tiksliau tai vadinti būtent išskyromis, nes tai, griežtąja prasme, nėra kraujavimas) būna reguliarios. Idealiu atveju jos pasirodo tiksliai tą dieną, kai praeina atitinkamas laiko tarpas. Tačiau praktiškai gali būti 2-3 dienų svyravimai: nusistovėjusį ciklą gali šiek tiek sutrikdyti paprastas peršalimas ar stresas. Išskyros teka 3-7 dienas, o intervalas tarp jų paprastai sudaro 24-32 dienas. Išskyrose neturi būti kraujo krešulių, menstruacijos neturi būti skausmingos.

Ką reiškia nukrypimai nuo normos?

Tai itin gausus ir ilgai trunkantis išskyras lydintis kraujavimas. Normaliu atveju per menstruacijas turi išsiskirti ne daugiau kaip 50-80 ml kraujo. Suprantama, išsiskiriantį kraują sunku išmatuoti, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kas matoma: ar nėra kraujo krešulių, kaip dažnai tenka keisti įklotą.

Jei įklotus tenka keisti dažniau nei kas 2 valandas, jeigu juos tenka naudoti didžiausio dydžio arba „dvigubą apsaugą“ (įklotą ir tamponą tuo pat metu), jeigu menstruacijos trunka ilgiau nei savaitę – jas galima laikyti gausiomis.

Gausios menstruacijos pavojingos tuo, kuo ir bet kuris kitas chroniškas kraujavimas, jos ilgainiui gali sukelti mažakraujystę. Tačiau joks kraujavimas neatsiranda savaime – jis rodo, kad organizme kažkas ne tvarkoje.

Menoragijos priežastys gali būti:

fizinis ir emocinis persitempimas;

spiralė;

kraujo krešumo sutrikimai;

endometriozė ir kitos uždegiminės gimdos ligos;

gimdos mioma.

Menstruacijų skausmai gali būti skirtingo intensyvumo: maudžiantys ar mėšlungiški, ties juosmeniu ar kryžkauliu, juos gali lydėti pykinimas, virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimai, galvos skausmas ir net pakilusi temperatūra. Tokia būsena moteriai trukdo dirbti ir ilsėtis, tačiau ji rodo ir tam tikrus nesklandumus organizme.

Pati dažniausia algomenorėjos priežastis – menstruacinio kraujo nutekėjimo iš gimdos ertmės sutrikimai. Jie gali kilti dėl:

hormonų sutrikimų dėl streso, fizinio pervargimo ir ligų;

mažojo dubens organų uždegiminių susirgimų;

endometriozės;

gimdos ir kiaušidžių navikų;

gimdos kaklelio randų po gimdymo ar aborto.

Taip pat algomenorėjos priežastis gali būti įgimtas gimdos užsilenkimas ar įvairūs jos vystymosi defektai.

Ši būsena gali pasireikšti kaip hipomenorėja (mažai menstruacinių išskyrų), oligomenorėja (menstruacijos trunka mažiau nei tris dienas) ir opsomenorėja (menstruacijos būna rečiau kaip kas 35 dienas).

Taip gali nutikti dėl:

sumažėjusios kiaušidžių funkcijos;

reprodukcinės sistemos uždegiminių ligų;

intoksikacijos (apsinuodijimo);

giluminių gimdos gleivinės pažeidimų darant abortą.

Tai būsena, kai menstruacijų visiškai nėra ilgiau kaip pusę metų. Tai gali būti fiziologinis reiškinys ir ištikti visiškai sveikas moteris per nėštumą, maitinant krūtimi ar per klimaksą, tačiau tai gali reikšti ir problemas su sveikata.

Amenorėjos priežastys gali būti:

stiprus stresas;

sekinantis badavimas ir didelis svorio praradimas (būtent amenorėja ir ją lydintis nevaisingumas yra pati baisiausia „idealaus“ svorio vaikymosi pasekmė);

vidinės gimdos gleivinės pažeidimas darant abortą (kai nepakankamai kvalifikuotas gydytojas pašalina visą gleivinę, o ne tik vieną viršutinį sluoksnį);

chemoterapija;

nervų sistemos ir endokrininės ligos;

radioaktyvių spindulių poveikis organizmui.

Moteriškuose kolektyvuose neretai būna stebima menstruacijų sinchronizacija. Mokslinio paaiškinimo šiam reiškiniui kol kas nėra.

Pastoti per menstruacijas – įmanoma, nors tikimybė be galo maža. Kai kuriais atvejais hormonų procesai vyksta taip, jog kiaušialąstė pirmosiomis menstruacijų dienomis dar būna išsaugojusi gebėjimą būti apvaisinta. Tad net ir „kritinėmis“ dienomis nereikėtų atsisakyti kontracepcijos.

Menstruacijos nėra garantija, kad jūs nesate nėščia. Kartais pačioje nėštumo pradžioje gali pasirodyti negausių panašių į menstruacijas išskyrų.