Pasak jų, pusantro litro per dieną yra daugiau, nei reikia organizmui. Kai kurie ekspertai teigia, jog per daug vandens gali susilpninti sveikatą ar sukelti pavojų gyvybei, rašo „Daily Mail“.
Per pastaruosius kelerius metus atsirado žmonių, priklausomų nuo vandens gėrimo. Juos suviliojo pasakojimai apie atsigausiančią odą, apsivalysiantį kūną ir padidėsiančią energiją, bet rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Šie žmonės nebegali nustoti gurkšnoti vandens ir ima panikuoti, jei turi be jo išsiversti net neilgą laiko tarpą.
Kraujagyslių chirurgas ir klinikos Londone savininkas, profesorius Markas Whiteley – vienas iš ekspertų, susirūpinusių žmonių išgeriamu didžiuliu vandens kiekiu. Jis teigia, jog gana tikėtina, kad nuolat geriant per daug vandens smegenys pasikeičia ir ima tikėtis sulaukti didžiulio kiekio vandens.
Gali padidinti prakaitavimą
M.Whiteley mano, jog per didelis išgeriamo vandens kiekis padidina prakaitavimą. Kai kuriems žmonėms ši problema tokia didelė, kad jie ima svarstyti apie prakaito liaukų pašalinimo operaciją.
„Pirmas klausimas, kurį užduodu prakaitavimu besiskundžiantiems pacientams – kiek vandens jie išgeria, – sakė M.Whiteley. – Jie visi atsako, jog geria daug vandens, kad organizmas atgautų išprakaituotus skysčius. Žmonės nustemba, kai pasakau, jog jų gėrimo įpročiai gali pabloginti prakaitavimo problemą. Jei išgeri daugiau vandens, nei reikia, organizmas stengsis jo atsikratyti per prakaitą. Dauguma pacientų ima prakaituoti mažiau, kai sumažina išgeriamo vandens kiekį.“
Dienos pabaigoje išgėrus per daug vandens gali sutrikti ir miegas.
„Smegenys užmigus pagamina antidiuretinio hormono, dėl kurio sulėtėja inkstų veikla ir naktį nebejaučiame noro šlapintis, – aiškino profesorius. – Jei vakare išgeri 2 ar 3 stiklines vandens, tas skysčių perteklius organizme gali antidiuretinį hormoną padaryti nebeveiksmingą bei perpildyti šlapimo pūslę. Dėl to prabundama naktį, o vėl užmigti gali būti sunku.“
M.Whiteley rekomenduoja nieko negerti likus dviem ar trims valandoms iki miego. Kankinamiems nemigos gali padėti šilta vonia prieš gulantis – tai paskatina prakaitavimą ir iš organizmo atima šiek tiek skysčių, todėl mažesnė tikimybė, jog reikės prabusti naktį.
Nuo apsinuodijimo vandeniu mirštama
2008-aisiais 40 metų britė Jacqueline Henson mirė, nes per dvi valandas išgėrė 4 litrus vandens.
Yra buvę ir daugiau atvejų, kai žmonės mirė išgėrę per daug.
„Išgėrus per daug vandens per greitai – kalbu apie litrus, o ne puodelius – gali sutrikti organizmo druskų balansas, – sakė Frankie Phillips iš Britų dietų asociacijos. – Jei per nedidelį laiko tarpą išgeriame per daug, inkstai negali pakankamai greitai iš organizmo pašalinti skysčių, todėl kraujas pasidaro pernelyg atskiestas, jo druskos koncentracija tampa per maža.
Druskos kiekis kraujyje ir organizmo ląstelėse paprastai yra vienodas. Jei kraujas staiga tampa per daug atskiestas, ląstelės – ypač smegenų – ištinsta. Kaukolėje atsiranda spaudimas, todėl jaučiame galvos skausmą. Blogiausiu atveju dėl apsinuodijimo vandeniu ištinka mirtis.“
Nebūtina gerti vandenį
Daug kas siūlo per dieną gerti bent 2 litrus vandens, o kai kuriais atvejais – net 4. Tačiau Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba teigia, jog daugumai suaugusių moterų per dieną reikia 1,6 litro skysčių – nebūtinai vandens. Vyrų organizmas reikalauja 2 litrų.
Į šį reikalingų skysčių kiekį įskaičiuojami ne tik tokie gėrimai kaip arbata, kava, pienas ar vaisių sultys, bet ir vanduo, esantis vaisiuose ir daržovėse.
„Nebūtina gerti vandens, kad jo kiekis organizme būtų normalus ir inkstai gerai funkcionuotų, – sakė inkstus tyrinėjantis Davidas Wheeleris. – Skysčiai yra skysčiai – išskyrus alkoholį, jis gali sukelti dehidrataciją.“
Su juo sutinka ir dietų specialistė F.Phillips.
„Vandenį gerti gerai, nes iš jo negauname papildomų kalorijų, bet palaikome drėgmę organizme, – teigė ji. – Tačiau per dieną sveika gerti skirtingų gėrimų, pavyzdžiui, pieno, kuriame daug kalcio, ir vaisių sulčių, kuriose daug vitamino C. Taip gaunama įvairesnių maisto medžiagų.
Reikėtų vengti gazuotų gaiviųjų gėrimų, nes juose daug cukraus, kenkiančio ir figūrai, ir dantims.“
Neseniai švedų atlikti tyrimai parodė, jog suaugusieji per dieną gauna apie 2,5 litro skysčių. 500 ml gaunama iš tokio maisto kaip vaisiai ir daržovės.
Dar pora puodelių arbatos ar kavos, pienas dribsnių lėkštėje ar sriuba padeda patenkinti organizmo skysčių poreikį.
„Nereikia daug papildomų skysčių, nebent sportuoji šiltoje aplinkoje, kai daugiau prakaituoji, todėl nemanau, kad reikia išgerti tiek daug papildomų litrų vandens“, – sakė M.Whiteley.
Žmogui reikalingo vandens kiekis priklauso nuo jo dydžio, aktyvumo ir gyvenamosios aplinkos. Kuo jis didesnis ir aktyvesnis, tuo daugiau skysčių reikia. Taip pat reikėtų daugiau gerti tiems, kurie gyvena šiltesnio klimato zonose.
Troškulys leidžia mums sužinoti, kada reikia atsigerti. Taip pat pažiūrėjus į šlapimą galima sužinoti, ar reikia daugiau skysčių. Jis turėtų būti šviesios, šiaudų spalvos. Tamsesnis šlapimas reiškia, kad reikėtų gerti daugiau.
Labai blyškus ar beveik permatomas šlapimas reiškia, jog išgeriama per daug vandens.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų vasario 24 dieną.
