Maudydamasis vonioje gydytojas staiga pasijuto bejėgis, negalėjo nei pats išlipti, nei prisišaukti pagalbos. Autobiografinėje knygoje „Būna ir taip“ K.Ambrozaitis prisipažino, kad jei ne polinkis į fiziką, viskas būtų pasibaigę kur kas liūdniau.
Garbaus amžiaus mediką išgelbėjo prisimintas Archimedo dėsnis, mokantis, kad vandenyje panardintą kūną veikia ne tik sunkio jėga, bet ir aukštyn nukreipta Archimedo jėga, ši jėga yra lygi išstumto skysčio svoriui.
Kai Archimedo jėga prilygsta žemyn nukreiptai sunkio jėgai, kūnas gali plūduriuoti. Jei Archimedo jėga yra didesnė nei sunkio jėga, kūnas kyla, o kai mažesnė, kūnas skęsta.
Vilnietį būtų galima įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip vyriausią autorių, kuriam paklūsta plunksna ir nereikia jokios pagalbos.
1911 metais gimęs K.Ambrozaitis yra paskelbęs 286 publikacijas, yra 16 knygų autorius ir bendraautoris. Ilgametis Onkologijos mokslo tyrimo instituto Vilniuje Rentgenologijos ir radiologijos skyriaus vedėjas, Gydytojų tobulinimosi fakulteto Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedros vedėjas K.Ambrozaitis yra prisipažinęs, kad didžiausias malonumas jam buvo rašyti apie sutiktus savo kelyje žmones.
Autorius tikino, kad rašydamas šią knygą stengėsi parodyti, koks įdomus, neįtikėtinas ir sunkus yra žmogaus gyvenimas, kaip vieni žmonės nugyvena ilgą gyvenimą nepatirdami sunkių sukrėtimų, o kiti per tą patį laikotarpį patiria netikėtumų ir iššūkių.
Pateikiame knygos „Būna ir taip“ ištrauką:
VONIA
Maudydamasis vonioje patyriau itin nemalonų įvykį, kurį dar iki šiol prisimenu. Taigi prausdamasis po dušu paslydau drėgnoje vonioje ir išsitiesiau visu ūgiu ant nugaros.
Kuriam laikui buvau praradęs sąmonę, o atsikvošėjęs ir apžiūrėjęs visą savo kūną, keista, bet jokių sužeidimų neapčiuopiau. Norėjau atsikelti, bet to atlikti nepavyko.
Buvau taip „prilipęs“ prie šlapios vonios, kad ne tik atsisėsti, bet ir pasisukti į šonus negalėjau. Viso labo sugebėjau tik pajudinti kojas, rankas, galvą. Labai išsigandau patekęs į tokios situacijos glėbį. Tačiau stengiausi išlaikyti šaltą protą.
Būtų reikėję galbūt porą valandų ramiai gulėti ant nugaros, kol namiškiai būtų susipratę ateiti ir pasiteirauti, kas galėjo sutrikdyti eilinį maudymosi procesą, tačiau aš radau išeitį, kaip padėti sau be artimųjų pagalbos.
Taigi praleidau beveik valandą galvodamas, kaip man išsikapstyti iš šios situacijos. Atsiminiau vieną fizikos dėsnį, teigiantį, kad bet koks daiktas vandenyje pasidaro lengvesnis ir tuomet gali plūduriuoti.
Tad centimetras po centimetro aš sugebėjau prišliaužti prie vonios čiaupo ir jį atsukti. Atsargiai leisdamas vandenį, pajutau, kad lengvėju ir galiu laisvai pajudėti į vieną ar kitą šoną.
Laimingai atsikėliau iš vonios ir džiaugiausi, kad praeityje išmokti dalykai, situacijos įvertinimas ir racionalus protas padėjo man sėkmingai išspręsti iškilusius keblumus.
