Svarbiausia įvertinti riziką
Nuo 30 iki 80 eurų – maždaug tiek turite sumokėti, jei norite paskiepyti vaiką roto viruso, vėjaraupių vakcinomis. Atrodo, ar tikrai būtina? Tėvų diskusijose galima išgirsti ir nuomonę „už“, ir „prieš“. O specialistai sako, kad, esant galimybei paskiepyti, rizikuoti neverta.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo Vytauto Usonio, būtini visi skiepai, skirtumas toks, kad valstybė kai kuriuos iš jų finansuoja, kai kuriuos – ne.
„Gripo skiepas sukelia daugiausiai diskusijų. Ši liga vyresnio amžiaus žmonėms ir kūdikiams – dažna ir pavojingiausia, tad reikia atsižvelgti į rizikos aspektą. Jei paskiepijus galime apsaugoti nuo gripo sukeltų komplikacijų ar net išsaugoti gyvybę, vakcina reikalinga“, – sakė V.Usonis.
Gydytojo teigimu, Lietuvoje kasmet registruojama apie 50 nepageidaujamų po vakcinos kylančių reakcijų, o kasmet yra atliekama apie 800 tūkst.skiepų, įskaitant suaugusius. Reakcijos yra žinomos ir registruojamos.
Pavyzdžiui, paskiepijus kūdikius vakcina prieš tuberkuliozę, gali padidėti limfmazgiai, kartais reikia gydymo, dėl to kyla labai daug diskusijų. Turint omenyje kylančią grėsmę susirgti tuberkulioze, reikia apgalvoti, kas kelia didesnį pavojų – ar susirgti sunkia tuberkuliozės forma, ar galima komplikacija. Viena iš dažniausių po skiepų kylanti reakcija – padidėjusi kūno temperatūra.
Po skiepo – nenumaldomas verksmas
Mama Austėja pasakojo, kad paskiepijus 15 mėnesių sūnų kombinuota tymų – epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina, kitą dieną ramiai žaidęs vaikas staiga puolė į isteriją, jam pakilo 38.6 temperatūra, sūnus nenumaldomai šaukė apie 40 minučių.
„Nežinojau, ką daryti, buvo tiesiog sunku jį nuraminti, tad panaudojau homeopatines raminamąsias žvakutes bei vaistus nuo skausmo, temperatūros. Po šio skiepo pakilus temperatūrai vaikas susirgo gripu. Ar tai sutapimas, ar prisidėjo ir šis skiepas, paveikęs vaiko imunitetą?“ – kėlė klausimą mama.
Gydytojas teigė, kad įvertinti šią situaciją, nežinant visų detalių, sudėtinga. Panašu, kad sutapo taip, jog MMR vakcina buvo paskiepytas vaikas, jau turėjęs kontaktą su sergančiu gripu asmeniu, jeigu mamos aprašyta liga tikrai buvo gripas. Deja, tokios situacijos pasitaiko, jų neįmanoma nuspėti.
Įskiepijus MMR vakciną gali pakilti temperatūra, apie tai gydytojai perspėja tėvus ir rekomenduoja pamatuoti temperatūrą bei turėti karštį mažinančių vaistų. Dažniausiai temperatūra pakyla skiepo dieną ir gali laikytis tris dienas po skiepo.
Karštį mažinančius vaistus rekomenduojama duoti, jei temperatūra kyla virš 38,5oC, arba vaikas blogai toleruoja pakilusią kūno temperatūrą.
Pasak V.Usonio, MMR vakcina pasaulyje skiepijama jau beveik 50 metų ir nėra duomenų, kad ji neigiamai paveiktų paskiepytojo imuninę sistemą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė aiškino, kad, įskiepijus vakciną nuo tam tikros ligos, ta antigeno dalis nesukelia vaiko organizme ligos – tiesiog imuninę sistemą informuoja, kad organizmas turi pradėti gaminti antikūnus prieš sukėlėją, o vaiko imunitetas yra labai pajėgus.
Roto vakcina – prieš sunkiausias ligos formas
Visgi dėl rekomenduojamų ir valstybės finansuojamų skiepų būtinumo tėvai dažniausiai neabejoja. Kitaip yra dėl roto viruso, vėjaraupių, gripo vakcinų, kurias gydytojai rekomenduoja, tačiau atsargiai, ir tėvai patys turi apsispręsti, kiek naudos šis skiepas duos vaikui. O apie veiksmingumą tenka girdėti ir teigiamų, ir neigiamų nuomonių.
„Skiepijau savo mažylį nuo roto viruso, tačiau nežinau, ar tai šalutinis poveikis, bet po skiepo pradėjo atpylinėti maistą. Iki tol niekada taip nebūdavo. Atidžiau perskaičius informacinį lapelį tapo aišku, kad tai vakcinos poveikis, bet gydytoja teigia, kad tai tik sutapimas. Nebežinau, ar skiepyti antra vakcinos doze“, – abejojo mama Simona.
Mama Ina, priešingai, sakė, kad paskiepijusi dukrą roto virusu vakcina džiaugiasi, nes ji neužsikrėtė nuo susirgusio tėčio.
„Roto virusu kiekvienais metais suserga nemažai vaikų, skiepas neapsaugo nuo visų viruso atmainų (jų yra virš 90). Į vakciną įeina keletas formų, kurios apsaugo nuo 4-6 sunkiausių roto viruso ligos atvejų“, – dėstė D.Razmuvienė.
Vėjaraupiais persirgti privalu?
Lankantiems ugdymo įstaigas vaikams ne mažiau aktuali ir vėjaraupių liga, nuo kurios taip pat siūloma skiepyti vaikus. Vakcina Lietuvoje naudojama daugiau nei 10 metų. Skiepyti rekomenduojama todėl, kad skiepas yra visiškai tas pats virusas, tik jis yra labai susilpnintas ir nesukelia ligos.
Aišku, vaikui daug geriau yra įgyti imunitetą be ligos, bet už tai reikia mokėti pinigus, o juk vėjaraupiais, formuojantis imunitetui, perserga beveik 100 proc. žmonių. Tačiau per drąsu sakyti, kad vėjaraupiais persirgti reikia visiems ir kad ši liga visai nekelia pavojaus.
Ingridos nuomone, skiepas nuo vėjaraupių nereikalingas: „Dar neaišku, ar jo nauda didesnė nei šalutinis poveikis. Juk normalu, kad sergant „vaikystės“ ligomis formuojasi imunitetas. Nereikia vaikui kišti nereikalingų skiepų, taip tik pakenksime“, – įsitikinusi moteris.
V.Usonio teigimu, tai seniai paneigta nuomonė. „Prieš tūkstantį metų raupai buvo vadinama „privaloma“ liga jaunuolio brandai. Vėlesniais laikais tarp „privalomų“ buvo ir difterija, ir kokliušas, ir tymai ar kiaulytė. Kodėl suaugusieji turi nuspręsti, kad vaikai „privalo“ iškentėti ligą? Jau nekalbant apie sunkias tų ligų formas“, – stebėjosi gydytojas.
D.Razmuvienė aiškino, kad vėjaraupių ligą sukelia virusas, tad susirgus gydomi tik simptomai. Susirgus vėjaraupiais gali kilti rimtos komplikacijos – galvos smegenų ir dangalų uždegimas, pneumonija. Susirgus vėjaraupiais labai nusilpsta imuninė sistema, tad gali „prikibti“ ir papildoma infekcija. Jei mamos žino, kad vaikas sirgs lengva vėjaraupių forma, gerai, tačiau, pasak D.Razmuvienės, ligos eigą nuspėti sunku. Kai serga vaikai, suserga ir tėvai, bėrimai gali atsirasti ne tik ant odos, bet ir gleivinės srityje. Žmogui sudėtinga net valgyti. Suleidus antigeną organizmas apsaugą įgauna po dviejų savaičių – tuomet, susidūręs su sergančiuoju vėjaraupiais, vaikas neužsikrės.
Be skiepų grėstų ligų protrūkis
Reakcijų ir nuomonių yra įvairių. Tėvai vis labiau domisi skiepų nauda, žala, galimu poveikiu jų vaikų organizmui, tačiau, V.Usonio teigimu, skiepijimo apimtys vis dar pakankamai didelės: apie 90 proc. vaikų yra paskiepyti, iš jų – maždaug 3-4 procentai neskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Jei skiepų apimtys labai sumažėtų, grėstų ligų protrūkis. Tymų protrūkis Šveicarijoje taip pat buvo būtent dėl bendruomenių, kurios nepripažino skiepų.
Gydytojas įsitikinęs: gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, turime būti pasiruošę galimam ligų protrūkiui. Turime patikimų priemonių šių ligų kontrolei ir šias priemones būtina racionaliai naudoti.
