Mokslininkai teigia, kad iki 6 proc. planetos gyventojų kenčia nuo depresijos, kurią sukelia sezoninis šviesos trūkumas. Sezoninis afektinis sutrikimas, dar kitaip vadinamas žiemos melancholija ar žiemos depresija, atsiranda tuo pačiu metu kiekvienais metais trumpėjant dienoms.
Pastaruoju metu populiariausia teorija apie žiemos depresijos priežastis teigia, jog ją sukelia serotonino, nuotaiką lemiančio neuromediatoriaus, trūkumas. Šio hormono koncentracija smegenyse priklauso nuo šviesos kiekio ir labai sumažėja rugsėjo–sausio mėnesiais, kai dienos būna trumpiausios.
Sezoninės depresijos simptomai dažniausiai prasideda rudenį, yra ryškiausi žiemą ir išnyksta pavasario pradžioje ar pabaigoje, dienoms ilgėjant ir šiltėjant.
Žiemos depresijai būdingas bejėgiškumo jausmas, nerimas, energijos trūkumas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, apetito pokyčiai. Šia liga sergantis žmogus praranda gebėjimą džiaugtis gyvenimu, nuolat nori maisto, turinčio daug angliavandenių, todėl priauga svorio.
Tačiau net ir tie, kurie neturi sezoninės depresijos, dėl suaktyvėjusios medžiagų apykaitos taip pat jaučia padidėjusį poreikį valgyti.
Kol organizmas dėl fiziologinių priežasčių reikalauja daug angliavandenių turinčio kaloringo maisto, kuris suteikia mums daugiau energijos, tuo pačiu suvokiame, kad mūsų kultūrinė aplinka vis dar nesuformavo alkį malšinti salotomis.
Dėl pernelyg mažo fizinio aktyvumo daugeliui net keliais kilogramais padidėja svoris. Susimąstyti apie augančius kilogramus priverčia tik prieššventinis noras sulieknėti ir įtilpti į šventines sukneles.
Trenerė Žaneta Valainienė įsitikinusi, kad ieškodami būdų išvengti sezoninės depresijos, nuotaikų svyravimo ar tiesiog norėdami kontroliuoti savo svorį, turime atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas.
„Jei siekiame prieš šventes bet kokia kaina sulieknėti, prieššventinis sporto maratonas gali nesunkiai atmušti norą sveikai sportuoti. Fizinis aktyvumas, užuot teikęs pasitenkinimą, tampa nuovargio šaltiniu, o pasiekti rezultatai trumpalaikiai. Svoris nukrenta tik trumpam, o vėliau nebesportuojant sugrįžta su kaupu. Dėl to svarbiausia yra ne kaip daug ir intensyviai sportuojame, o kaip tai darom“, – teigė Ž.Valainienė.
Aktyvi fizinė veikla didina serotonino kiekį smegenyse, kuris atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant psichinius procesus: nuotaiką, miegą, seksualumą, slopina depresijos simptomus. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir, pasak mokslinių tyrimų, yra daug veiksmingesnis būdas siekiant išvengti žiemos depresijos ir vaistų terapijos.
Įpročiui mankštintis susiformuoti reikia vidutiniškai 28 dienų. Dėl to kartais verta sau skirti bandomąjį laikotarpį.
„Pasirinkite labiausiai tinkantį treniruočių grafiką ir jo laikykitės – bent kelias savaites. Išbandykite įvairius užsiėmimus, drauge su profesionaliu treneriu sudarykite asmeninį mankštinimosi planą. Po kurio laiko pajusite, kad į sporto salę skubate ne iš pareigos, o vedama įpročio aktyviai judėti“, – ragino trenerė.
Verta prisiminti ir kitus dalykus, dėl kurių žiemą smagu užsukti į sporto salę.
„Mankšta – puikus būdas pabendrauti skubantiems ir neturintiems laiko. Pasikvieskite bičiulę – aptarsite naujausius įvykius ir sudeginsite per Kalėdas sukauptas kalorijas. Sporto klubas – puiki vieta užmegzti ir naują pažintį“, – sakė Ž. Valainienė.
