„Dauguma žmonių imunitetą stiprinti pradeda tik tada, kai pasirodo pirmieji peršalimo simptomai, tuomet puola vartoti citrinas, medų, česnakus, imbierus, ežiuolės preparatus, perka įvairiausių vitaminų.
Ir dažniausiai visko suvartoja tiesiog per daug arba tai daro neteisingai, tuomet ne tik nesustiprėja organizmas, bet ir sutrinka virškinimo funkcija, prasideda gastritai, skrandžio skausmai, kyla rūgštis, o kur dar alerginės reakcijos“, – teigė šeimos gydytoja Vaida Gedgaudienė.
Vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė taip pat priminė, kad citrina, imbieras, česnakas, kaip ir dauguma daržovių, turi dezinfekcinių ir kraujagysles stiprinančių savybių, tačiau jos veikia tik kelias valandas, vadinasi, siekiant poveikio, jų reikia valgyti kas 3 valandas ir tai daryti mažiausiai pusmetį.
„Tam, kad organizmas įsisavintų gerąsias maisto produktų savybes, juos reikia vartoti kuo dažniau, bet nedidelėmis dozėmis. Pavyzdžiui, tokiu principu buvo sukurtas prailginto veikimo vitaminas C, kuris į organizmą patenka po 60 mg kas valandą.
Taigi ir citriną reikėtų valgyti ne visą iškart, o po griežinėlį kas 1-2 valandas, tik tada bus apsauga. Reikėtų įsidėmėti, kad nei jos, nei medaus nereikėtų dėti į labai karštą vandenį“, – sakė ji.
Norint apsisaugoti nuo peršalimo, visų pirma reikėtų žinoti, kaip susergama infekcinėmis ligomis.
„Tam būtinas kontaktas su sukėlėju ir padidėjęs kraujagyslių pralaidumas. Jeigu kuris nors iš elementų neegzistuoja, net ir labai sušalęs žmogus išliks sveikas.
Taigi yra du pagrindiniai efektai, kuriuos reikia sukelti norint išvengti peršalimo ligų: stiprinti kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei naikinti virusus ir bakterijas, t.y., laikytis asmeninės higienos, dažnai valyti paviršius.
Kraujagyslių stiprinimo ir dezinfekcijos procesai turėtų vykti nuolatos, visą peršalimo ligų sezoną, o priešokiais, mėnesį kitą, kol atsibosta“, – įsitikinusi G. Krikščiūnienė.
Galima net iš anksto susidaryti prevencinį planą, kokius preparatus vartoti šaltojo laikotarpio metu. Tokių preparatų dažnai prireikia nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario.
„Nėra tikslinga vartoti visą laiką tas pačias priemones, kadangi keičiasi tiek oro sąlygos, tiek organizmo būklė, tiek aplinkinių sergamumo lygis. Todėl geriausia yra pasikonsultuoti su specialistu“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Jei mitybos racione būtų pakankamai visų reikiamų maisto medžiagų, nereikėtų papildomai naudoti vitaminų ir mineralinių medžiagų.
„Dažniausiai pacientai imunitetą stiprinančius preparatus renkasi pagal kainą ir vitaminų bei mikroelementų kiekį, kuo jų prirašyta daugiau, tuo geriau, taip pat svarbios giminaičių, draugų, artimųjų rekomendacijos. Tačiau pasirinkimas turėtų būti labai individualus, kas tinka vienam, gali visai netikti kitam“, – sakė šeimos gydytoja V. Gedgaudienė.
Norint apsisaugoti nuo ligų, būtina grūdinti organizmą, daugiau judėti gryname ore, neužmiršti vartoti skysčių, mažinti stresą, praturtinti mitybą daržovėmis ir vaisiais kupina mityba.
„Galima pasinaudoti ir liaudies išmintimi, pavyzdžiui, žiemą valgyti daugiau raugintų kopūstų, serbentų, kuriuose itin daug natūralaus vitamino C“, – sakė pašnekovė.
Vaistininkė G. Krikščiūnienė pabrėžė, kad imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, todėl reikia atsižvelgti į visus organizmo poreikius.
„Net jei iš pažiūros viską darome teisingai, pavyzdžiui, daug judame gryname ore, stengiamės sveiktai maitintis, vartojame vitaminą C, tačiau tuo pat metu nesirūpiname žarnyno veikla, jo mikroflora, neįvertiname lėtinių ligų poveikio, arba gripo epidemijos metu dažnai nesiplauname rankų, nebus didelės naudos“, – apibendrino vaistininkė.
