* * *
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė:
„Dažikliai yra medžiagos, suteikiančios maisto produktams spalvą arba ją atgaivinančios. Maisto dažikliai skirstomi į dvi grupes – natūralius ir sintetinius.
Natūralius maisto dažiklius leidžiama naudoti pagal technologinius poreikius be griežtų apribojimų.
Sintetiniai dažikliai naudojami todėl, kad natūralūs maisto dažikliai jautrūs tam tikram poveikiui.
Vienas jų – temperatūra. Maistą apdorojant šiluma – verdant, kepant, sterilizuojant, netgi laikant kambario temperatūroje – spalva išblanksta arba visai išnyksta.
Be to, ne visi natūralūs maisto dažikliai tinka rūgštiems produktams, nes rūgštis keičia atspalvius.
Sintetinių dažiklių leidžiama dėti į degtinę, konjaką, viskį, brendį, romą, likerį, trauktinę, gaiviuosius gėrimus, desertinių koncentratų miltelius, karamelę, dražė, kramtomąją gumą.
Be dažiklių pagaminti maisto produktai pirkėjams gali atrodyti ne tokie patrauklūs. Jie neturi geros prekinės išvaizdos.
Tačiau čia nieko blogo nėra. Pati visuomet mieliau perku tuos produktus, kurie yra be dažiklių.
Limonado dėmes ant kilimo galima išvalyti naudojant gerą buitinę chemiją. Bet sunku pasakyti, kaip atrodo mūsų skrandžiai ir ar juose lieka dėmių.
Mūsų tarnyba kontroliuoja, kaip vartojami maisto priedai, ar jie tinkamai paženklinti.
Kontroliuojama, ar etiketėse nurodomi į sudėtį įeinantys dažikliai.
Dažikliai yra maisto priedai. Prieš vartojant jie išbandomi ir įvertinami tarptautinių nepriklausomų ekspertų.
Atsiradus naujų duomenų apie jų toksiškumą, jie įvertinami iš naujo“.
