Hubert'as Jamesas Marcelis Taffinas de Givenchy gimė 1927 metų vasario 21-ąją, kaip sakoma, su auksiniu šaukšteliu burnoje. Garsi aristokratų šeima, titulas, namas Bovė (Šiaurės Prancūzija), mylintys tėvai.
Hubert'as nelabai prisiminė savo tėvo: jis mirė, kai sūnui tebuvo treji. Ir dėl to visiems laikams liko didvyriu.
Markizas Lucienas de Givenchy – lakūnas iš tos pačios legendinės kartos kaip Antoine'as de Saint Exupery – sėkmingai grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo.
Jis mirė nuo sunkios vadinamojo ispaniškojo gripo atmainos. Našlaičiais paliko būsimąjį įžymų mados kūrėją ir jo dvejais metais vyresnį brolį Jeaną Claude'ą.
Vaikystėje Hubert'as svajojo užkariauti dangų – kaip ir jo tėvas. Bet jis gailėjosi mamos, nesiliovusios verkti dėl mylimo vyro netekties ir pradėjusios neapkęsti aviacijos.
Beatrice de Givenchy dievino jaunesnį sūnų, bet auklėjo griežtų protestantiškų tradicijų dvasia. Jai svarbiausia buvo išugdyti darbštų, sąžiningą žmogų, atkakliai siekiantį užsibrėžto tikslo.
Užtat Beatrice motina lepino anūką bet kokia proga. Hubert'o senelė turėjo krepšelį su rankdarbiais, kur laikė daugybę skiaučių – atlaso, šilko, aksomo.
Hubert'as žaidė su įvairiaspalvėmis atraižomis, dėliodamas jas tik jam vienam suprantama tvarka, mėgino įvairių medžiagų ir atspalvių derinius. Vyresnysis brolis juokėsi iš jaunėlio pomėgio.
Hubert'as, išmokęs be mažiausio suklydimo nustatyti medžiagas jas apčiupinėjęs, atkakliai tvirtino, kad jos – gyvos.
Gana anksti paaiškėjo, kad jis turi nemažų sugebėjimų piešti. Iš pradžių buvo sunku suprasti, kas Hubert'ą traukia labiau – tapyba ar achitektūra.
Būdamas dešimties būsimasis madų kūrėjas su broliu ir motina aplankė Pasaulinę parodą Paryžiuje. Mados ir elegantiškumo temoms skirtoje salėje pamatęs nuostabias sukneles Hubert'as vos grįžęs namo puolė jų piešti.
Nuo to laiko keistų statinių piešiniai jo albumuose užleido vietą ne mažiau pikantiškų apdarų eskizams. Ir nuo tada berniukas nenorėjo nieko kito kaip tik kurti drabužius, kokių iki jo dar niekas nebuvo sugalvojęs.
1940-aisiais mirė Hubert'o senelė. Iki to laiko de Givenchy šeimos gerovė ištirpo ir visi rūpesčiai gulė ant Beatrice pečių.
Kilus Antrajam pasauliniam karui nuskurdusi markizė nesibodėjo skalbti moterims, kurioms labiau pasisekė, ir rūpinosi sužeistaisiais vietos ligoninėje.
Beatrice tikėjosi, kad jos sūnūs pasirinks profesiją, kuri garantuoja stabilų uždarbį. Bet ne iš karto susitaikė su jaunesniojo sūnaus sprendimu išmėginti savo jėgas mados versle.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 18-metis provincialas H.de Givenchy, kaip ir rašytojo Honore de Balzaco herojai, patraukė į Paryžių.
Motinos, kuri vis dar sunkiai galėjo susitaikyti su aristokratų palikuonio virsmu į siuvėją, reikalavimu Hubert'as įstojo į Nacionalinę dailiųjų menų mokyklą.
Ir kartu, bet jau savo noru pradėjo dirbti žinomo dizainerio Jacques'o Fatho mados namuose. Ten jaunuolis mokėsi įvairių gudrybių: piešė eskizus, dirbo su modeliais gaudydamas kiekvieną žodį ir judesį.
H.de Givenchy mokėsi pas tokius ano meto mados grandus kaip Robert’as Piguet, Lucienas Lelongas – po pusę metų. Jis darbavosi su dar niekam nežinomu Christianu Dioru ir Pierre'u Balmainu.
Paskui į asistentus jį pasikvietė įžymioji Elsa Schiaparelli. Su ja H.de Givenchy darbavosi penkerius metus ir pasistengė iš šio bendradarbiavimo išspausti didžiausios naudos.
Įnoringa, keistoka, nestandartiškai mąstanti Elsa viską darė savaip. Priešingai nei konservatyvūs kolegos, ji priimdavo bet kokius iššūkius, eksperimentavo su formomis, medžiagomis ir spalvomis.
Jos dėka H.de Givenchy suvokė svarbiausia: mados pasaulyje galima bet kokia drąsi fantazija, tik kad ji atitiktų laiko dvasią. Jau tuomet jis žinojo, kad nenori peržengti elegantiškumo ir gero skonio ribų. Ekstravagantiškumas jo nedomino.
Apsiginklavęs sukauptomis žiniomis ir gebėjimais, nepatyręs, bet energingai besiveržiantis į mūšį mados kūrėjas išdrįso rizikuoti.
Pasiskolinęs pinigų iš giminaičių H.de Givenchy įkūrė savo mados namus. Jo parduotuvė netoli Paryžiaus Monso parko savo duris atvėrė 1952 metų vasario 3-iąją.
Pirmaisiais metais H.de Givenchy klientų turėjo nedaug ir jam liko pakankamai laiko asmeninei kolekcijai kurti – tam atvejui, jei kam nors patiktų.
Ir tai atsitiko kaip tik tuomet, kai jo parduotuvės slenkstį peržengė A.Hepburn. Jai reikėjo ne itin brangių suknelių būsimiems „Sabrinos“ filmavimams.
1959-aisiais H.de Givenchy atidarė naują parduotuvę. Dabar tarp jo klientų buvo vien garsenybės – Holivudo žvaigždės Lauren Bacall, Grace Kelly, Marlen Dietrich, Greta Garbo, Vindzoro kunigaikštienė Wallis Simpson, baronienė Rothschild, grafienė von Bismarck, aukštuomenės liūtė ir stiliaus dievaitė Babe Paley.
Prancūzų mados kūrėjo drabužiais rengėsi ryškiausios to meto kino žvaigždės, pavyzdžiui, Elizabeth Taylor.
H.de Givenchy labai populiarus buvo ir Jungtinėse Valstijose. Jį siejo artimos pažintys ne tik su šalies elitu, bet ir su svarbiausiais mados bei parfumerijos verslo asmenimis, pavyzdžiui, Estee Lauder.
Bet svarbiausia H.de Givenchy gerbėja tapo Amerikos prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy žmona Jacqueline Kennedy. Jie patiko vienas kitam nuo pirmojo prezidentinės poros vizito į Paryžių.
Būtent tuomet J.F.Kennedy pelnė prancūzų meilę, pareiškęs, jog esąs tiesiog tas, kuris lydi Jacqueline. Generolas Charles’is de Gaulle'is pasakė komplimentą H.de Givenchy suknelei: JAV prezidento žmona esą atrodo tikra paryžietė.
A.Hepburn iškeliavo anapilin 1993-iaisiais. Ir po dvejų metų H.de Givenchy suprato, jog nebegali dirbti. Nebeliko mūzos ir nebeliko įkvėpimo.
Po atsisveikinimo proga 1995 metų liepos 11-ąją pademonstruotos kolekcijos H.de Givenchy su savo mados namais atsisveikino visam laikui.
Pastaruoju metu jis daugiausia laiko leido savo namuose netoli Paryžiaus, kolekcionavo antikvariatą. H.de Givenchy kurį laiką vadovavo „Christie's“ aukciono namų Paryžiaus filialui, surengė parodą C.Balenciagai atminti, dalyvavo atkuriant Versalio sodus. Pagal madų dizainerio eskizus išleisti du pašto ženklai šv.Valentino dienai.
1988-aisiais prekės ženklas „Givenchy“ įsiliejo į koncerną LVMH – prabangos korporaciją, sujungusią keletą dešimčių liukso klasės prekės ženklų.
