Pokalbio su Pauliumi susitinkame Laisvės alėjoje. Jo ateinančio nepastebėti iš tolo neįmanoma. Praeivių dėmesį traukia nestandartiška vyro išvaizda ir ekstravagantiška apranga.
Nieko nuostabaus, kad vaikystėje dėl savo kitoniškumo Pauliui yra tekę kentėti: būta bendraamžių patyčių, mokytojų nesupratimo. Tai, kad jis keistuolis, dabar vaikinas laiko didžiausia Dievo dovana, ir už jokius pinigus nenorėtų būti toks, kuris paskęstų pilkoje minioje.
„Buvau savotiškas vaikas. Mano pasaulėžiūra, mintys ir idėjos dažnai nesutapdavo su tų, kurie mąstė standartiškai“, – tikino P.Šiupienius.
Vyras gyveno pasaulyje, kurį suvokė savaip. Tam įtakos turėjo skaitomos pasakos, žiūrimi filmai ir spektakliai, jo fantazijoje atsiradę personažai.
Varomoji Pauliaus jėga visada buvo kūryba. Jis mėgo vaizdžiai pasakoti ir rašyti įvairias istorijas.
„Vietoj kelių rašinio puslapių mokykloje parašydavau keliolika. Mokytoja pyko, ragino laikytis normų.
Aplink buvo daugybė rėmų, ribų, apdulkėjusių standartų. Nors nebijau jų laužyti, tuomet dar to nežinojau, kad būtent iš to kitoniškumo sukursiu verslą, už netipines idėjas gausiu pinigų.
Gyvenime supratau, kad tiek asmeniniame, tiek verslo pasaulyje svarbu atvirumas. Taip viskas paprasčiau. Nors kartais keista būti atviram šiais laikais. Jautiesi lyg nuogas. Kūną lengviau apnuoginti nei sielą. Juk nežinia, kas joje gyvena. Esu sutikęs įvairiausių demonų – nuo baimės būti nereikalingam, nemylimam, negražiam, nesuprastam iki baimės neturėti pinigų, patirti nesėkmę darbe.
Kartais reikia laužyti ribas, daužyti sienas, kad atsikratytum jų“, – tikino P.Šiupienius.
Šiandien iš vaikystės atėjusį suvokimą, perskaitytas pasakas, matytus koncertus, fantazijas ir vizijas jis perkelia į renginių koncepcijas.
Vieną vakarą P.Šiupieniaus suorganizuoto renginio svečiai siaučia paslaptingame kaukių karnavale įspūdingoje pilyje, kitą – skrieja į tolimą ateitį futuristinėmis mašinomis, trečią raudonu kilimu žengia lyg Holivudo garsenybės, ketvirtą tampa 3D formato veiksmo filmo herojais.
„Kartais pačiam sunku patikėti, su kokio dydžio projektais dirbu. Dar prieš kelerius metus net nesapnavau, kad ateis laikas, kai įgyvendinsiu tokias idėjas, kurios vienu metu į linksmybių sūkurį panardins nuo keliolikos iki kelių tūkstančių žmonių. Bus ne tik smagu, bet ir iš to uždirbsiu“, – kalbėjo vyras.
Paulius prisiminė, kad paauglystėje svajojo išvykti į Ameriką ir tapti advokatu. Dėl to net miegodavo apsikabinęs anglų kalbos vadovėlį, o 6-oje klasėje jau laisvai kalbėjo angliškai.
Šios svajonės vedamas jis įstojo studijuoti teisės į Mykolo Romerio universitetą. Nors mokslas gerai sekėsi, Paulius juto, jog kuo toliau, tuo labiau tai daro sukandęs dantis.
„Pradėjau jausti, jog tai ne man. Kur kas labiau traukė galimybė kurti ir idėjas perkelti į renginius. Juos organizuoti pradėjau studijų laikais. Dirbau restoranuose, kur nuolat vyko šventės.
Mačiau ir pats organizavau tūkstančius renginių: gimtadienių, mergvakarių, bernvakarių, vestuvių, įmonių vakarėlių“, – pasakojo P.Šiupienius.
Prieš penkerius metus kaunietis nutarė pamėginti savarankiškai imtis renginių organizavimo.
Iš pradžių tai jam buvo smagus žaidimas, leidęs įgyvendinti į galvą šovusias įvairiausias mintis. Pamažu pradėjo rastis užsakymų iš visiškai nepažįstamų žmonių, kuriems Paulių rekomendavo jo pažįstami žmonės. Netrukus jis sugalvojo įmonę „Grail Events“ ir ėmėsi organizuoti renginius.
Užsakymų daugėjo, jo organizuojamų renginių biudžetas ėmė siekti vis didesnes sumas. Paulius neslepia, kad didelės Lietuvos ar tarptautinės įmonės, veikiančios mūsų šalyje, vakarėliams negaili nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų ir daugiau.
Užsakovus vyras skirsto į tris rūšis: pirmieji visiškai pasitiki renginių organizatoriumi ir priima jo siūlomą idėją, kiti trokšta kartu dalyvauti kuriant renginio scenarijų, treti nori, kad būtų įgyvendinti jų pageidavimai.
„Man patinka dirbti su visais. Esu profesionalas, visuomet patariu, rekomenduoju ir išsakau savo viziją, o galutinį rezultatą įgyvendinu taip, kaip pageidauja klientas. Neturiu asmeninių ambicijų – jas palieku už durų. Jeigu randu kompaniją, kuri man įdomi, bet nėra mano klientų sąraše, paskambinu, stengiuosi susipažinti – mane nuolat vilioja nauji vėjai“, – teigė Paulius.
Renginių organizatorius pastebėjo, jog ir įmonės, ir privatūs asmenys atsisako anksčiau itin mėgtų renginių su spartakiadomis, estafetėmis ar kitomis rungtimis, kai kelias valandas darbuotojai bėgiodavo, šokinėdavo, varžydavosi, o po to susėsdavo prie vaišių stalo. Dabar svarbu estetika, stilius, linksmybės, laisva atmosfera ir originalumas.
„Atsargiai žiūriu į vestuves. Tai labai intymi dviejų žmonių šventė, rengiant jas jaunųjų vizija turėtų sutapti su organizatoriaus pasaulėžiūra, idėjomis“, – kalbėjo jis.
Išskirtinių idėjų nestokojantis ir jas įgyvendinantis P.Šiupienius tvirtino, jog siekiama, kad renginyje dalyvaujantys žmonės atsipalaiduotų nuo kasdienybės, patirtų naujų įspūdžių, o svarbiausia – emocijų.
„Žinau, kad šventės svečiai tą vakarą nori pasijusti tarsi kitame pasaulyje – naujame, nepatirtame, spalvingame teatre, kur sukurta iškilminga atmosfera, netrūksta adrenalino, laimės, juoko.
Renginys gali būti suorganizuotas tobulai, bet jeigu nebus netikėtumų, paslapties ir svečių emocijų, jis nebūtinai bus pavykęs“, – sakė P.Šiupienius.
Žmonės mėgsta linksmintis ne tik skambant mėgstamų Lietuvos atlikėjų dainoms. Vis dažniau pageidaujama artistų ir muzikos grupių iš užsienio.
Paulius tikino, jog geriausios renginio idėjos jam dažniausiai kyla anksti ryte.
„Nemėgstu dirbti biure. Man labiausiai patinka galvoti ir kurti namuose. Prabundu 5 valandą ryto, užsikaičiu didelį puodą arbatos, į rankas paimu kompiuterį ir neriu į kūrybos pasaulį. Jeigu per 10 minučių nepamatau renginio koncepcijos, viską palieku ramiai palaukti ir iš naujo to imuosi vakare arba kitą rytą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kurdamas jis nesivadovauja logika, analitiniu mąstymu, taisyklėmis ar normomis.
„Visa tai – kūrybos proceso priešai. Leidžiu mintims ir vizijoms lietis laisvai. Jeigu sukūręs šventės idėją matau, kad kuri nors jos dalis – tokia utopija, kad jos neįmanoma įgyvendinti, ją pakeičiu kita.
Mane įkvepia viskas – nuo pasaulio genijų darbų bei minčių iki savo šuns elgesio – vis neatsistebiu jo besąlygišku gerumu ir meile. Manau, žmonėms reikėtų labiau kreipti dėmesį į gyvūnus. Kartais įkvepiu pats save“, – sakė jaunas vyras.
Kad įgyvendintų idėją, P.Šiupienius dažnai neskaičiuoja ne tik laiko, bet ir pinigų. Yra buvę ir taip, kad užsakovai patvirtina renginio biudžetą, o organizatoriui kyla vis naujų minčių ir idėjų.
„Būna ir taip, kad isijautęs neskaičiuoju pinigų. Darbuotojai mane stabdo, klausia, ar taip dirbdami iš renginio turėsime bent kiek naudos. Tačiau kartais įgyvendinti idėją svarbiau nei daug uždirbti“, – tvirtino P.Šiupienius.
Tačiau kartą jis atmetė siūlymą surengti vakarėlį daugiau nei pusei tūkstančio svingerių. Paprašius duoti savaitę pamąstymams, jo galvoje taip ir nekilo jokia vizija.
Anot Pauliaus, koks bus renginys, labai priklauso ir nuo jį organizuojančio žmogaus asmenybės. Švenčių organizavimas kūrėjui – lyg žongliravimas.
„Kurdamas ir organizuodamas renginius balansuoju tarp meno, popso ir verslo. Supratau, kad jie puikiai sąveikauja. Popsas be meno – pigus. Verslas be meno – statiškas. Menas be popso suprantamas ne visiems, nepraktiškas, o be verslo – ir sunkiai parduodamas. Bet kartu visa tai gali būti puikus trejetas“, – įsitikinęs renginių kūrėjas.
Paulius tikino, jog vadovaujant renginių organizavimo procesui reikia ne tik laisvės ir kūrybos. Tuo pat metu svarbu punktualumas, griežtumas, sugebėjimas kontroliuoti padėtį.
„Esu dvilypis žmogus – kūrybiškas ir laisvas, kai to reikia, ir labai konkretus, kontroliuojantis visą renginio įgyvendinimo procesą. Renginiuose dirba nuo 10 iki 100 žmonių, juos reikia visus sustyguoti“, – sakė pašnekovas.
Išmušti iš vėžių Paulių sunku net tuo atveju, kai tenka skubiai keisti renginio programą ar ieškoti išeities iš netikėtos situacijos.
Jo teigimu, renginių organizavimas ir įgyvendinimas – sudėtingas, įdomus, tačiau užkulisinis reikalas. Apie jį kalbėti neverta, tai turi būti nematoma.
O nutikę yra visko. Kartą du renginį turėję fotografuoti fotografai supainiojo šventės datą ir išvyko į užsienį. Išgelbėjo skambutis pažįstamam šios srities atstovui, kuris į renginį atvyko maždaug per 10 minučių.
Kitos šventės įkarštyje dingo elektra. Didelei kompanijai likusią vakaro dalį teko leisti žvakių šviesoje.
Neseniai renginio metu į orą paleistas nuotoliniu būdu valdomas bepilotis lėktuvas, kuris ore skraido ir šoka pagal muziką, vos pakilęs atsimušė į medį. Svečiai laukdami šou žiūrėjo į viršų, muzika grojo, o lėktuvo kurį laiką nebuvo matyti. Ir staiga jis pasirodė danguje iš kitos pusės.
Visi nuščiuvo. Tik Paulius ir jo padėjėjai žinojo, kad buvo paleistas dar vienas, atsarginis lėktuvas.
„Šiandien gyvenu taip, o rytojus niekam nežinomas“, – atsisveikindamas sakė Paulius.
