Dažnai apibūdinami kaip stilingiausi Lietuvos fotografai, jie šlovinami ne tik už darbą, bet ir už vidinį žavesį, mokėjimą linksmintis ir džiaugtis jaunyste. Svarbiausia atsidurti laiku ir vietoje? Abu skuba tai paneigti.
„Be abejo, padėjo ir sėkmė, tačiau jos ir darbo santykis nebuvo 1:99. Įdėjome labai daug pastangų. Per metus surengėme maždaug 130 fotosesijų, kartais per dieną net po dvi, joms atsakingai ruošdavomės. Gilinomės į fotografijos tendencijas. Buvome drąsūs ir veržlūs, neatsisakydavome beveik nė vieno projekto“, – pasakojo Lukas.
Nors šie vyrukai mažiau nei prieš trejus metus nušvito lietuviškos mados pasaulyje, savo kuriamais darbais jau spėjo prisijaukinti daugybę klientų. Šiuo metu „Tomas & Lukas“ yra vieni ryškiausių ir paklausiausių fotografų Lietuvoje, jų darbai puošė ne vieną reklamos stendą ir žurnalo viršelį. Kai mados fotografavimas tapo kasdienybe, fotografai nusprendė kartu žengti dar vieną žingsnį ir pasiūlė savo paslaugas planuojantiems vestuves. Įgūdžius fotografuojant modelius, naujausias drabužių kolekcijas jie pritaikė vestuvinėse fotografijose, todėl viešojoje erdvėje pasklidus pirmųjų užsakymų rezultatams nuotakos puolė domėtis, kurie Tomo ir Luko savaitgaliai laisvi, kad galėtų vestuvinėse nuotraukose atrodyti lyg ant žurnalo viršelio.
Kad ir kaip keista, fotografija nebuvo nei Tomo, nei Luko ankstyvas pašaukimas. Nors Lukas pirmąjį fotoaparatą gavo būdamas 16-os, iš karto fotografija neužsidegė ir baigęs vidurinę mokyklą nusprendė studijuoti veterinariją.
„Ko gero, įstojau tik tam, kad galėčiau atvykti į sostinę, nes esu kilęs iš Šiaulių. Tačiau jaučiau, kad šie mokslai ne man. Nusprendžiau iš naujo išlaikyti egzaminus, įstojau į kineziterapiją. Maniau, kad tai mano svajonė, tačiau mečiau mokslus. Neturėjau reikiamos motyvacijos. Tuo pat metu susipažinau su labai daug įdomių žmonių. Plėtėsi mano akiratis, augo užmojai. Turbūt tai ir pastūmėjo mane fotografijos link. Susikroviau daiktus ir patraukiau į Londoną. Čia praleidau 2,5 savęs ieškojimo metų“, – prisiminė L.Gricius.
Vilniečio Tomo istorija kiek kitokia. „Kad noriu būti fotografu, supratau baigdamas mokyklą. Įstojau į universitetą studijuoti teisės, bet antrame kurse man ėmė vis mažiau rūpėti kodeksai, o juos pakeitė fotoaparatas rankose.
Galiausiai baigęs teisės studijas tvirtai nusprendžiau sukti fotografijos keliu, nes viskas, apie ką galvodavau, būdavo susiję su fotografija. Taip pomėgis tapo mėgstamu darbu.
Vienos knygos autoriaus, nebepamenu pavardės, kadaise buvo paklausta, kodėl jis rašo. „Rašau, – atsakė jis, – nes tai, kas užrašoma, tampa amžina.“ Taip pat ir aš – nufotografuotas momentas tampa amžinas, kito tokio nebuvo ir nebus. Tai savotiška magija“, – sakė T.Adomavičius.
Tomo ir Luko keliai susikirto festivalyje „Mados infekcija“. Jauni vyrai susibičiuliavo ir nusprendė pradėti dirbti kartu. Išsikėlė tikslus, susidėliojo taškus ant i ir netrukus pastebėjo, kad pusės metų tikslus įvykdė per tris mėnesius, tad teko susigalvoti naujų. Jie taip pat buvo įgyvendinti anksčiau, nei planuota. Su sparčiai vykdomais planais augo ir jų populiarumas.
– Sklando kalbos, kad jūs esate brangiausi fotografai Lietuvoje.
Lukas: Žmonės ateina su visokiausiais pasiūlymais ir mano, kad juos įgyvendinti turime nemokamai. Tačiau taip nėra. Mes branginame savo laiką ir jį atitinkamai įkainojame.
Tomas: Man tokie gandai kelia malonią šypseną. Tai lyg pagyrimas, įvertinimas, kad eini teisingu keliu ir tau sekasi. Tai lyg pažymiai mokykloje, o kas mokykloje nenorėjo gauti gerų pažymių?
– Kiek kainuoja jūsų fotosesija?
Lukas: Jeigu klientas nori, kad fotografuotume jo vestuves, tai gali atsieiti nuo 2000 eurų, o likusi dalis priklauso nuo pačių vestuvių, darbo valandų. Kitų fotosesijų kainą įvardinti būtų keblu, nes kiekviena yra skirtinga, tam reikia nevienodų laiko sąnaudų, nuo kurių ir priklauso kaina. Asmenines fotosesijas rengiame ir kartu, ir po vieną. Jeigu fotosesijos nori pora, dažniausiai dirbame kartu.
– Vykdami į vestuves prisiderinate prie vestuvių įvaizdžio. Kaip, jūsų nuomone, turi atrodyti fotografas?
Lukas: Fotografo įvaizdis labai svarbus.
Tie, kurie nekreipia dėmesio į savo paties įvaizdį, paprasčiausiai negerbia savo darbo ir užsakovų.
Manau, kad jų uždarbis yra panašus kaip ir požiūris į darbą. Fotografų Lietuvoje – šimtai, tačiau gerai dirbančius galima suskaičiuoti rankų pirštais.
Tomas: Dar dirbdamas vienas pastebėjau, kad išvaizda – labai svarbu. Stengdavausi prisiderinti prie renginio, šventės koncepcijos. Dėl to sulaukdavau komplimentų. Dėl tvarkingos, stilingos aprangos darbo metu mūsų požiūris su Luku sutampa. Nėra buvę vestuvių, kad būtume vilkėję treningus.
– Ar buvo atvejų, kai atsisakydavote fotografuoti vestuves?
Lukas: Buvo vienas atvejis, tačiau tai buvo abipusis nesutarimas. Mes žinojome, kad negalėsime įgyvendinti tam tikrų dalykų. Užsakovų reikalavimai kirtosi su mūsų darbo principais.
– Ką reikia daryti, kad klientai liktų patenkinti?
Lukas: Daug laiko praleidžiame su užsakovais. Kartais būname su jais nuo ryto iki vakaro – ne tik fotografuojame, bet ir tiesiog daug bendraujame, juokaujame. Skiriame daug laiko, jėgų. Kai darbai atlikti ir pora kviečia, mielai liekame drauge pakelti taurės šampano. Būna, ir šokiuose dalyvaujame.
– Žmonės šnabždasi, kad iš šalies kartais atrodote pasipūtę.
Lukas: Nė vienas mūsų užsakovas taip nėra pasakęs. Gal taip žmonės kalba iš pavydo, gal taip atrodo, nes fotografuojame ir vestuves, ir žurnalų viršelius, ir reklamas. Nežinau daugiau fotografų Lietuvoje, kurie tai darytų. Tarkime, vestuvių fotografai dirba vasarą, o vėliau ilsisi. Mes dirbame visais metų laikais. Gal esame labiau matomi nei kiti vestuvių fotografai, bet tai nereiškia, kad esame pasipūtėliai. Per metus sutinkame daugybę žmonių, juk ir vestuvėse būna šimtai svečių. Gatvėje su mumis sveikinasi ir tie, kurių nepažįstame. Tačiau su pažįstamais ar savo klientais tikrai visada pasilabiname.
– Ar dažnai sulaukiate pasiūlymų fotografuoti vestuves užsienyje?
Tomas: Švęsti vestuves užsienyje neseniai tapo populiaru. Vien praėjusį sezoną 5–6 kartus teko tai daryti. Datos susidėliojo taip, kad beveik mėnesį nebuvome Lietuvoje. Keliavome iš vienos šalies į kitą, iš vienų vestuvių į kitas. Tai buvo išties puikus darbymetis.
Lukas: Galbūt užsienyje šventė bus mažesnė, tačiau susirinkusiųjų nuotaika geresnė, nes tokia išvyka – tarsi trumpos atostogos, o atostogos savaime yra nuostabu. Be to, daugelyje šalių, į kurias tuoktis važiuoja lietuviai, visada geri orai. Lietuvoje galima suplanuoti didžiausią šventę, tačiau koją gali pakišti subjurę orai. Beje, su Tomu fotografavome 50 vestuvių, bet nebuvo nė vienų, per kurias būtų pliaupęs lietus. (Juokiasi.)
– Neatsiejama jūsų darbo dalis – Lietuvos pramogų pasaulio atstovai. Kaip pavyksta užmegzti artimą ryšį su jais?
Lukas: Su dauguma esame susipažinę ganėtinai seniai. Simoną Nainę, Gytį Ivanauską pažįstu 5–7 metus. Kai susipažinau su Juste Arlauskaite-Jazzu, buvau pirmakursis studentas, tuo metu net nefotografavau. Mūsų pažintis užsimezgė per vieną vakarėlį. Neneigsiu, bendravimas yra mano stiprybė. Darbas su garsenybėmis – mūsų profesijos dalis. Jie yra mūsų kolegos ir mes jų nelaikome žvaigždėmis. Jie paprasti, įdomūs, išsilavinę, žavingi žmonės, todėl su jais ir bendraujame.
– Su kokiais žmonėmis lengviau dirbti: paprastais mirtingaisiais ar žvaigždėmis?
Tomas: Tiek su vienais, tiek su kitais yra įvairių niuansų. Dirbant su žmogumi, kuris prieš kamerą stoja rečiau, reikia įdėti daugiau pastangų: pagirti, padrąsinti, stebėti fotografuojamo žmogaus kūno kalbą, savijautą, žvilgsnį. O kartais net padėti fotoaparatą į šalį ir tiesiog pasikalbėti.
Žinomi žmonės dėl savo viešumo būna jau įpratę tiek prie fotoaparatų, tiek prie blyksčių. Jų komforto zona didesnė. Jie žino, kaip reikia pozuoti prieš fotoobjektyvą, greičiau įsijaučia ir tiesiog mėgaujasi procesu. Abiem atvejais pirmenybė teikiama bendravimui ir abipusiam pasitikėjimui kurti. Be šių dviejų dalykų, gerą nuotrauką sukurti sunku.
– Kaip manote, ar yra dalykų, kurių nedrįstumėte fotografuoti?
Tomas: Pornografijos!
Lukas: Man regis, sykį jau atsisakėme.
– Kada lengviausia dirbti?
Lukas: Kai modelis geras, fotosesiją galima padaryti per 3–4 valandas, o kai blogas, ir per 10 valandų nepadarysi ko nors magiška. Kuo komanda geresnė, tuo sklandžiau vyksta darbas. Ne veltui visi renkasi gerus stilistus, fotografus, vizažistus ir modelius. Jeigu kurioje nors grandies dalyje atsiranda spraga, dėl to kenčia visa komanda.
– Kokios moterys jums seksualios?
Lukas: Didžiausia moters seksualumo išraiška – pasitikėjimas savimi. Tai visiškai nepriklauso nuo krūtinės dydžio, ūgio, svorio kategorijos, šypsenos ar plaukų. Ji gali būti pilka pelytė, tačiau atsistojusi prieš objektyvą tampa tikra deive.
Tomas: Seksualumas visiškai nesusijęs su išvaizda. Išvaizda dažnai apgaulinga.
Pasitikėjimas savimi, vidinė ramybė ir išmintis – štai kas seksualu.
– Nemažai keliaujate. Kokią reikšmę kelionės turi jūsų gyvenime?
Lukas: Jeigu nekeliautume ir tik dirbtume, išprotėtume. Kelionės tiesiog būtinos norint pabėgti nuo rutinos, ir gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis.
Tomas: Kelionės yra vienas iš tų dalykų, kurių įspūdžiai lieka visam gyvenimui. Prisimindamas kiekvieną pajuntu ilgesį ir kūną užlieja teigiamų emocijų banga. Vis dėlto manau, kad didžiausia gyvenimo kelionė manęs dar laukia.
– Kaip atrodo jūsų laisvalaikis, kai atitrūkstate nuo darbų?
Lukas: Nuo darbų pavyksta atitrūkti tik su draugais arba mylimu žmogumi. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų.
Tomas: O aš atvirkščiai. Motociklas, nesibaigiantis kelias ir vėjas plaukuose – toks mano poilsis.
