Pasakiška pinigų suma A.Ortegą trumpam buvo pavertusi turtingiausiu pasaulio žmogumi. Praėjusių metų spalį jis savo turtais aplenkė net iki tol turtingiausiu laikytą verslininką Billą Gatesą.
Apskritai, jei ne „Forbes“, viso pasaulio žurnalistai jau seniai būtų susimąstę – ar iš tikrųjų egzistuoja A.Ortega? Per 79-erius savo gyvenimo metus ispanas nedavė nė vieno interviu, nuolat atsisakydavo dalyvauti tiek mados žurnalų, tiek verslo leidinių renginiuose.
Ką jau kalbėti apie žurnalistus, jei A.Ortega atsisakė net Ispanijos karališkosios šeimos kvietimo į priėmimą.
Pirmoji oficiali milijardieriaus nuotrauka į laikraščių puslapius pateko tik tuomet, kai po visą pasaulį jo išsibarsčiusių parduotuvių skaičius siekė tūkstančius, o jis jau buvo perkopęs per 60 metų.
„Aš noriu, kad vieninteliai žmonės, atpažįstantys mane gatvėje, būtų tik mano šeima, draugai ir kolegos“, – pareiškė A.Ortega žurnalistui. Beje, šiam žiniasklaidos atstovui vieninteliam pavyko per priėmimą priartėti prie mįslingojo verslininko ir užduoti vieną, bet visus dominantį klausimą.
Informacijos apie A.Ortegos gyvenimą ir veiklą pasaulio žurnalistai stengiasi išgauti tik iš milijardieriaus bičiulių. Bet ir jie itin retai ryžtasi nepaisyti primygtinio savo bičiulio prašymo apie jį nieko ir niekam nepasakoti.
„Zara“ parduotuvių tinklo įkūrėjas A.Ortega Gaona gimė Busdongo de Arbaso (Leono provincija, Ispanija) gyvenvietėje. Jis – ketvirtasis geležinkelininko ir namų šeimininkės vaikas.
Kai Amancio buvo visai mažas, Ortegų šeima persikėlė gyventi į kitą miestą – La Korunją. Jie įsikūrė šalia geležinkelio esančiame name, kur buvo įrengtos stoties darbininkų tarnybinės patalpos.
Šeima gyveno vargingai, niekas nepranašavo būsimų A.Ortegos pasiekimų. Juk pagal ispanų tradicijas jis turėjo sekti tėvo pėdomis – tapti geležinkelininku.
Bet Amancio likimą pakeitė vienas vaikystės atsitikimas.
„Parduotuvė, į kurią atėjome, buvo viena iš tų didelių maisto prekių krautuvių tokiu aukštu prekystaliu, kad aš nemačiau, kas kalbėjo su mama. Bet aiškiai girdėjau vyrišką balsą, kurio niekada nepamiršiu: „Man labai gaila, bet nebegaliu duoti į skolą.“
Tą dieną 13-metis Amancio prisiekė sau, kad tokių žodžių jo motina niekada nebeišgirs. Jis metė mokyklą ir pradėjo dirbti, kad nei jai, nei jam nebetektų pajusti gėdos ir pažeminimo.
La Korunja – tradicinis Ispanijos tekstilės pramonės centras. A.Ortega pradėjo dirbti pasiuntinuku turtingiems žmonėms skirtų drabužių parduotuvėje – pristatydavo klientams vyriškus marškinius.
Paskui jį priėmė dirbti galanterijos parduotuvėje „La Maja“, kur jau dirbo jo brolis Antonio, sesuo Pepita ir Rosalia Mera, vėliau tapusi jo pirmąja žmona.
Dirbdamas „La Maja“ būsimasis milijardierius pirmą kartą susidūrė su audiniais, siūlais, sukirpimo ir siuvimo būdais. Jis asmeniškai įsitikino, kaip kyla drabužio kaina, kol šis iš dizainerių rankų keliauja į fabrikus, o iš ten – į parduotuves.
Būtent čia būsimasis milijardierius sukaupė pirmuosius kainodaros įgūdžius. Bet reikšmingiausia ir visam gyvenimui išmokta jo verslo pagrindu tapusi pamoka: svarbiausia – kuo greitesnis ir trumpesnis kelias iki vartotojo, kuo mažiau tarpininkų.
Įdomu tai, kad pirmoji milijardieriaus darbo vieta išliko iki šiol. Jos savininkas, buvusio A.Ortegos šeimininko sūnus, skundžiasi, kad anksčiau pirkėjai ateidavo įsigyti drabužių, o dabar – dažniausiai norėdami sužinoti ką nors nauja apie savo jėgomis į milijardierius prasimušusį ispaną.
Septintojo dešimtmečio pradžioje, jau dirbdamas vienos La Korunjos drabužių parduotuvės vadybininku, A.Ortega pastebėjo, kad tik nedaugelis gyventojų gali nusipirkti brangių drabužių.
Tad sukaupęs pakankamai pinigų 1963-iaisiais jis įkūrė savo trikotažo fabriką, kuris vadinosi „Confecciones GOA“. Tai buvo pirmoji kompanija iš dabartinės „Inditex“ grupės.
Pirmasis tuo metu 27 metų ispanų verslininko fabrikas iš esmės buvo šeimos verslo, į kurį įsitraukė Amancio ir jo žmona Rosalia, įmonė. Jie siuvo chalatus, naktinius marškinius ir apatinius moteriškus drabužius.
1975-aisiais vokiečių partneris netikėtai atsisakė stambaus užsakymo, į kurį A.Ortega jau investavo savo kapitalą. Stengdamiesi išgelbėti verslą, sutuoktiniai nusprendė savo gaminius pardavinėti savarankiškai. Tuo tikslu 1975 metų gegužės 15-ąją jie atidarė pirmąją savo krautuvėlę vienoje pagrindinių La Korunjos gatvių.
Iš pradžių jos pavadinimas turėjo būti „Zorba“ – jų mėgstamo filmo „Graikas Zorba“ pagrindinio personažo garbei. Bet dėl registracijos sunkumų parduotuvę teko iškart pervadinti į „Zara“.
Vėliau A.Ortega išgarsėjo dar ir tuo, kad sugebėjo labai sėkmingai pasirinkti savo parduotuvių vietas. Netrukus „Zara“ išsikovojo prekių ženklų, kur parduodami dizainerių drabužiai, ir demokratiškų kainų tinklo reputaciją.
Pirmame metiniame „Zara“ pranešime buvo rašoma:“Zara“ siekė ir siekia madą padaryti demokratišką. Priešingai nei visuotinė nuomonė, kad mada – turtingųjų privilegija, mes siūlome visiems priimtiną, skonio, aistros ir kasdienio šiuolaikinių vyrų ir moterų gyvenimo įkvėptą madą.“
„Zara“ tapo tokia populiari, kad šiam prekės ženklui reklamos faktiškai nebereikėjo. Po 10 metų buvo įsteigta „Inditex“, kuri sujungė visas įmones, aptarnaujančias „Zara“.
1988-aisiais „Zara“ pirmą kartą peržengė Ispanijos ribas – parduotuvė buvo atidaryta Porte (Portugalija), po to – Paryžiuje (Prancūzija), Milane (Italija), Niujorke (JAV), Londone (Didžioji Britanija) ir kituose pasaulio didmiesčiuose.
Be „Zara“, dabar „Inditex“ priklauso tokie prekių ženklai kaip „Pull & Bear“, „Massimo Dutti“, „Bershka“, „Stradivarius“, „Oysho“ ir kt.
Mados kompanijų grupė „Inditex“, kuriai priklauso daugiau nei 6000 parduotuvių 86 pasaulio šalyse, darbuojasi apie 130 tūkstančių žmonių.
Mados industrijos ekspertai iki šiol spėlioja, kodėl „Zara“ tapo ir yra tokia populiari. Dauguma mano, kad prekės ženklo paslaptis susijusi ne tik su modeliais, kuriuos kuria dizaineriai, ir mažomis kainomis.
Svarbiausia, kad 40 proc. parduotuvių atsargų papildoma kiekvieną savaitę, o naujos drabužių partijos į parduotuves atkeliauja kas tris dienas.
Naktimis į kompanijos „Inditex“ būstinę suplaukia ataskaitos apie tai, kas buvo parduota per dieną ir ko nepavyko parduoti. Kolekcija nuolat atnaujinama.
A.Ortegos kompanijos darbo sistema buvo tokia novatoriška, kad ją net analizavo Harvardo specialistai. Ją mėgino perimti daugelis konkurentų, bet niekas nepasiekė nė pusės A.Ortegos sėkmės.
Kuo populiaresnė darėsi ispano mados imperija, juo labiau jis šalinosi žmonių. Iki dešimtojo dešimtmečio pabaigos niekas ne tik jo tėvynėje, bet ir visame pasaulyje nežinojo, kaip atrodo „Zara“ įkūrėjas.
Vienintelį kartą jį pavyko prikalbinti oficialiai nusifotografuoti – tai nutiko 2001-aisiais. A.Ortega pasirodė 15 minučių, kai pirmą kartą buvo viešai paskelbta „Inditex“ ataskaita.
„Mes matėme, kaip jis kankinosi būdamas viešumoje“, – pareiškė žurnalui „Forbes“ vienas šio renginio dalyvių bankininkų.
Po šio karto A.Ortega už akių buvo pravardžiuojamas paparacų košmaru.
2008 metų finansinės krizės įkarštyje Ispanijos vyriausybė visus stambiausius šalies pramonininkus sukvietė į skubų posėdį, skirtą ekonomikos problemoms aptarti.
Atėjo visi, išskyrus A.Ortegą. Beje, nuo Ispanijos ekonomikos nuosmukio pradžios „Inditex“ apyvarta per krizę kaip tik išaugo – net 14 proc.
2011 metų sausį 75 metų A.Ortega išėjo į pensiją. Ir šiuo atveju verslininkas liko ištikimas savo, kaip atsiskyrėlio, principui. Ispanas visiems po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems darbuotojams išsiuntinėjo pranešimą, kad paprašys „Inditex“ viceprezidento Pablo Islos perimti vadovavimą jo imperijai.
Bet ir oficialiai atsistatydinęs iš „Inditex“ valdytojo pareigų A.Ortega liko aktyvus kompanijos narys, turintis svarų balsą priimant sprendimus.
Verslininkas, atskridęs į bet kurį pasaulio miestą, pirmiausia taksi važiuoja į centrą. Užeina į kavinę, atsisėda prie stalelio, stovinčio prie lango, ir pro jį stebi žmonių srautus.
Verslininko A.Ortegos nuojauta tokia gera, kad kartais dvi „Zara“ parduotuvės atidaromos priešingose gatvės pusėse, bet klientų stoka nei viena, nei kita nesiskundžia.
„Armancio yra iš tų žmonių, kurių viena svarbiausių savybių – verslininko gyslelė. Jis neturi diplomo, bet pasižymi itin aukštu intelektu. Užsibrėžtą tikslą visuomet pasiekia“, – sakė buvusi „Telva“ žurnalo redaktorė Covadonga O’Shea.
Su verslininku nuo 18 metų pažįstama žurnalistė parašė jo biografiją „Amancio Ortega. Nuo nulio iki „Zara“. C.O’Sheos žodžiais tariant, jis niekada nemanė, kad taps toks turtingas.
„Jis viską pasiekė atkakliu darbu, o madą padarė demokratišką“, – sakė žurnalistė.
Nepaisant didžiulio turto, A.Ortega yra itin kuklus. Draugai jį matė su kaklaraiščiu vienintelį kartą, – per jo antrąsias vestuves su Flora Perez Marcote.
Verslininkas gyvena dviejų aukštų name La Korunjoje, per pusryčius valgo kiaušinienę ir skrudintas bulvytes.
Vadovavimo „Inditex“ laikais jis neturėjo savo kabineto, o pietaudavo bendroje kompanijos valgykloje.
Vienintelė A.Ortegos prabanga – asmeninis lėktuvas „Falcon 900“ ir hipodromas. Jo pomėgis – žirgai ir futbolas.
„Forbes“ duomenimis, komerciniai ispanų verslininko interesai neapsiriboja vien mados industrija – jis yra investavęs futbolo, naftos, gamtinių dujų ir turizmo srityse.
Pirmą kartą A.Ortega vedė būdamas 19 metų. Su Rosalia Mera išsiskyrė po 20 metų. Iš šios santuokos turi dukterį Sandrą ir sūnų Marcosą, kuris gimė neįgalus – serga cerebriniu paralyžiumi.
1986-aisiais verslininkas įkūrė „Paideia“, padedančią neįgaliems vaikams ir jaunimui. Šiai institucijai iki pat savo mirties 2013-aisiais vadovavo pirmoji jo žmona Rosalia.
2012 metų spalį A.Ortega paaukojo 20 milijonų eurų katalikų pagalbos organizacijai „Caritas“. Šie pinigai buvo skirti nuskurdusiems žmonėms, kuriuos itin skaudžiai palietė ekonomikos krizė.
2001-aisiais ispanų milijardierius vedė antrą kartą, – vieną savo fabrikų darbuotojų F.Perez Marcote. Kadangi abu jie La Korunjoje gyvena atsiskyrėliškai, ši moteris daugelį metų buvo viena didžiausių Ispanijos verslo pasaulio paslapčių.
Įdomu tai, kad duktė Sandra nenori užsiimti šeimos verslu, Marcosas nepajėgus to daryti dėl neįgalumo, todėl didžiulės mados imperijos paveldėtoja taps trečiasis A.Ortegos vaikas – duktė Marta iš antrosios santuokos.
Tiesa, Sandrai po motinos mirties atiteko 7 procentai „Inditex“ akcijų, vertų daugiau nei 6 mln. eurų. Ši suma dabar jau 47 metų vyriausiajai A.Ortegos dukrai garantavo turtingiausios Ispanijos moters titulą.
Įsimintiniausi A.Ortegos pasakymai
„Laikraščiuose reikia atsidurti tik tris kartus: gimus, susituokus ir mirus.“
„Aš priklausau savo verslui, o ne priešingai.“
„Kompaniją sudaro žmonės, be kurių pastangų, profesionalumo ir motyvacijos nebūtų pasiektas nė vienas tikslas.“
„Mes privalome atminti, jog sukauptos patirties nepakanka, kad būtų garantuota mūsų lyderystė. Privalome nuolat vis labiau stengtis, kad tobulėtume, – būtent tai įkvepia mūsų kompaniją.“
„Pasistenkite sugundyti savo pirkėją naujausiais madingais drabužiais, patraukliu dizainu ir itin dėmesingu aptarnavimu.“
