Iš gausaus pasaulio mados kūrėjų būrio J.P.Gaultier išsiskiria linksmu būdu ir su ironija supintu humoru. Taip jis vis stengiasi išguiti dar iš jaunystės laikų paveldėtą drovumą, baikštumą.
Jeanas Paulis, vienintelis vaikas, augo su tėvais ir senele. Į jų namus retai užsukdavo svečių, nes šeima nebuvo itin linkusi bičiuliautis.
Bet mokykloje jam staiga teko bendrauti su daugybe žmonių. Ir tuo metu, kai kiti berniukai mokyklos kieme gainiojo futbolo kamuolį, Jeanas Paulis mieliau stovėdavo nuošalyje ir tyliai stebėdavo žaidimą. O kai senelė nusiųsdavo pas mėsininką, taip pat neištardavo nė žodžio.
Vienišumas neslėgė berniuko: jis valandų valandas žiūrėjo į dangų, stebėjo debesis stengdamasis iš jų atpažinti savo pažįstamų veidus ir siuvo įvairius drabužėlius savo pliušiniam meškinui Nana.
Su bendraamžiais Jeanas Paulis nerasdavo bendros kalbos, nes jų elgesys jam dažnai atrodydavo kiek vaikiškas. Jis, dar būdamas mažas berniukas, kalbėdavo kaip suaugęs žmogus. Ir būtent dėl to daugelis vaikų manė, kad jis puikuojasi, riečia nosį prieš juos.
Tad nebuvo ir itin mėgstamas. Buriant mokyklos sporto komandą vaikinukai tvirtai nusprendė: Jeano Paulio nepriims, nes šis kaip mergaitė.
Bet bendraamžių požiūris pasikeitė, kai jam pagelbėjo laimingas atsitiktinumas. Vieną dieną mokytoja per pamoką nutvėrė J.P.Gaultier „nusikaltimo“ metu: jis piešė pusiau nuogoms šou šokėjoms išmoningus kostiumus.
Prisegusi piešinį neklaužadai prie nugaros, mokytoja liepė vaikštinėti po klasę, kad taip sugėdintų. Bet eskizai taip patiko bendraklasiams, kad nuo to laiko jis tapo savas.
Jeano Paulio senelė pastebėjo, kad jis skiriasi nuo kitų berniukų: yra trapesnis, gležnesnis, jautresnis. Ji išmintingai sugebėjo įteigti savo anūkui, kad šie jo bruožai nėra problema.
Nors garsiajam prancūzų dizaineriui J.P.Gaultier jau 63-eji, jis vis dar nešioja lepinamo amžino vaiko etiketę. Jis išliko toks pat smalsus ir neslepia vaikiškos nuostabos, nes vis dar laiko save mažu berniuku, kažkada svajojusiu gražioms koncertų salės „Folies Bergere“ šou merginoms sukurti fantastiškus kostiumus.
Šią svajonę įgyvendino vėliau, tapęs mados dizaineriu. Ir, kaip pats sako, stebisi, kaip tai jam pavyko.
J.P.Gaultier niekada nesistengė elgtis kaip tipiškas suaugęs žmogus. Kai paauglystėje daugelis bendraamžių užsitraukė pirmąją savo gyvenime cigaretę, tai padarė ir Jeanas Paulis.
Bet pradėjęs kosėti nusprendė, kad rūkymas – kvailystė. Ir nuo to laiko neturėjo nė mažiausio noro. Tiesa, jam nebuvo priimtinas ir moteriškas įvaizdis.
Būdamas 18-os J.P.Gaultier savo drabužių eskizus išdrįso parodyti visiems didiesiems madų dizaineriams. Žymusis Yves’as Saint Laurent’as juos atmetė.
Ar dėl to nesigailėjo?
„Veikiausiai ne – šio epizodo vėliau jis negalėjo prisiminti. Dešimtajame dešimtmetyje viename laikraščio straipsnių popmuzikos karalienės Madonnos kostiumus pavadino šlykščiais, siaubingais. Juos aš sukūriau ir dėl to jaučiausi kiek įžeistas. Bet paskui pagalvojau: jis senas, gyvena kitu laiku. Kiek vėliau, pamatęs mano aukštosios mados kolekciją, Y.Saint Lauren’tas keliuose man adresuotuose laiškuose prisipažino, kad ji jam labai patikusi. Žinoma, tokiu įvertinimu labai didžiavausi“, – sakė J.P.Gaultier viename interviu.
Jis dirbo Pierre’o Cardino asistentu. Garsusis dizaineris drąsino J.P.Gaultier, kad kurdamas jis jaustųsi visiškai laisvas, kaip ir jis.
P.Cardino kuriami baldai, puskojinės ir tualetinis popierius buvo išvadinti vulgariais. Bet, kaip mano J.P.Gaultier, tai tebuvo Paryžiaus mados pasaulio pavydas, nes anuomet P.Cardinas buvo pranašesnis už daugumą kūrėjų.
Prancūzų dizaineris su pasimėgavimu pasakoja apie išskirtinę P.Cardino elgseną. Kai septintajame dešimtmetyje į restoranų grandu vadinamą Paryžiaus „Maxim’s“ atėjo pavakarieniauti vilkėdamas smokingą ir megztinį aukštu kaklu, jam buvo parodytos durys.
Ir kaip pasielgė P.Cardinas? Neprieštaravo, netriukšmavo, o tiesiog nusipirko „Maxim’s“.
J.P.Gaultier galima vadinti mados pasaulio revoliucionieriumi: jis sukūrė vyrams sijoną. Tik, deja, vyriškas sijonas gatvėse neprigijo. Ar dėl to dizaineris nusiminė?
„Kurdamas šį drabužį, pirmiausia stengiausi atskleisti visuomenės veidmainystę: gražios moterys privalo būti kvailos, o vyrai negali būti koketiški. Vyrų madą stengiausi nuspalvinti vyrišku seksualumu, bet jų nesiekiau paversti transvestitais – prieš juos nesu nusiteikęs“, – yra sakęs J.P.Gaultier.
Praėjusiais metais tarp modelių, pristačiusių jo aukštosios mados kolekciją, buvo ir Conchita Wurst. J.P.Gaultier patinka jos išskirtinis įvaizdis: vyras, kuris yra moteris su barzda. Prancūzų dizainerio nuomone, Conchita Wurst – nuostabus meno kūrinys.
J.P.Gaultier dažnai pirmasis pamindavo iki tol galiojusius draudimus, kad ant podiumo negali būti vyresnių ar apkūnesnių moterų.
Dizainerio nuomone, mada dažnai rodo tik vieną grožio tipą, o jis stengiasi atskleisti paslėptą grožį.
„Galima būti kitokiam, bet gražiam ir patraukliam. Aš tai žinau būdamas homoseksualus. Buvo laikai, kai netradicinės lytinės orientacijos žmonės buvo beteisiai ir engiami“, – sakė J.P.Gaultier.
Garsusis dizaineris įsitikinęs, kad homoseksualiu negimstama. Jaunystėje jis flirtavo su moterimis ir būtų leidęs sau kur kas daugiau, jei mergaitės nebūtų buvusios perdėtai drovios.
J.P.Gaultier įsitikinęs, kad jo homoseksualumą nulėmė sąlygos, kuriomis augo: namie jį supo daugiausia moterys, o mokykloje buvo atstumtas vaikinų.
20 kartų pažiūrėjęs „Romeo ir Džuljetą“, pajuto, kad yra įsimylėjęs ne tik Džuljetą, bet ir Romeo. Atėjęs į mados pasaulį ir pamatęs, kad Y.Saint Laurent’as – gėjus, Christianas Dioras – gėjus, susimąstė, kad toks esąs ir jis.
Didžioji J.P.Gaultier meilė Francis Menuge’as 1990-aisiais mirė nuo AIDS. Dizaineris prisipažįsta, kad be draugo paramos niekuomet nebūtų sukūręs savo prekės ženklo ir galbūt negalėjęs surengti didžiulės parodos Miunchene, kuri prasidėjusi rugsėjo 18-ąją veiks iki kitų metų vasario 14-osios.
J.P.Gaultier neslepia, kad ir jo bičiuliui negaliojo jokie draudimai, jis neturėjo nė mažiausio baimės jausmo. Į Paryžiaus Eliziejaus rūmuose surengtą tuomečio Prancūzijos prezidento François Mitterrand’o priėmimą F.Menuge’as atėjo segėdamas sijoną.
Pastaruoju metu J.P.Gaultier pasukus į dėvimąją madą, pasipylė spėlionės. Kodėl? Dėl ekonominių priežasčių ar nusibodo mados cirkas?
„Ir viena, ir kita. Mados pasaulis labai pasikeitė – dabar jos svarbi sudedamoji dalis yra rinkodara. Juk rankinių galbūt reikia labiau nei aukštosios mados! Raudonuoju kilimu žingsniuoja daug pinigų uždirbančios žvaigždės, bet joms reikia dovanoti sukneles, kad jomis apsivilktų ir pareklamuotų jo kūrėją. Skandalinga!“ – sakė J.P.Gaultier.
Naujausias garsaus dizainerio kūrinys – Kim Kardashian suknelė, kurią jos socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje matė milijonas žmonių. Šią suknelę dizaineris garsenybei pardavė, o ne padovanojo.
J.P.Gaultier – labai turtingas žmogus. Prieš ketverius metus 60 proc. savo bendrovės akcijų jis pardavė Ispanijos koncernui „Piog“. Kodėl? Pritrūko pinigų?
Dizaineris tikina, kad pinigai jo gyvenime niekada nevaidinę svarbaus vaidmens.
J.P.Gaultier – dviejų namų savininkas, keliauja pirmąja klase, jam patinka skaniai valgyti ir jį vežioja vairuotojas. Šis variantas protingesnis, mano dizaineris, tris kartus susikirtęs per egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti.
J.P.Gaultier, kaip ir jo kolega Karlas Lagerfeldas, gyvena vienas. Tiesa, vokiečiui vienatvę praskaidrina katė Choupette, o prancūzui – Linda. J.P.Gaultier nuomone, skirtumas tas, kad jo garsaus kolegos katė dirba reklamos modeliu, o jo – ne.
Prancūzų dizaineris jau aštuoneri metai turi draugą. Pasak mados kūrėjo, tai – nuostabi meilės istorija.
Žurnalistų paklaustas, ką laiko patikimesniu laimės šaltiniu – meninę kūrybą ar meilę, J.P.Gaultier atsakė: „Meilę menui ir meilės meną.“
Parengė Ona Kacėnaitė
