Stebėdami, kaip kas nors Paryžiaus aukcione sumoka 16,23 mln. eurų už aktoriui Alainui Delonui priklausiusį 1961 m. „Ferrari 250 GT California Spyder“, suprantame, kaip žiauriai klydome. Juk šis „Ferrari“ – tik maža didžiausio šiais metais parduoto lobio dalis. Neseniai Paryžiaus aukcione „Artcurial“ parduoti 60 prabangių automobilių buvo aptikti apleistoje fermoje kažkur Vakarų Prancūzijoje. Vadinamoji Baillono automobilių kolekcija dar prieš aukcioną buvo lyginama su neišplėšto Tutanchamono kapo lobiais, o po aukciono savininkus pavertė tikrais turtuoliais – už automobilius, prieš 50 metų paliktus likimo valiai, surinkta 25,15 mln. eurų.
Viskas prasidėjo nuo skambučio, kurio 2014 m. pradžioje sulaukė aukciono „Artcurial“ direktorius Matthieu Lamoure'as ir automobilių specialistas Pierre’as Novikoffas. Jiems paskambino neseniai mirusio fermos Prancūzijos vakaruose savininko atstovas. Jo teigimu mirusysis fermą, kuria visiškai nesidomėjo, pats paveldėjo iš ja nesidomėjusio tėvo. Dabar turtas priklauso keliems vaikams, kurie norėdami, kad kas nors įvertintų fermoje nuo seno stovinčią automobilių kolekciją, ir kreipėsi į žymiausią Prancūzijoje meno bei antikvariato aukcioną.
„Jau kalbėdamas telefonu iš gautos skurdžios informacijos supratau, kad tai gali būti šis tas labai įdomaus. Dar nesuvokdamas realaus radinio masto pasitariau su Matthieu ir nedelsdami išvykome apsidairyti“, – vėliau pasakojo P.Novikoffas.
„Net įėję pro fermos vartus nežinojome, ką aptiksime. Trijų hektarų plote stovėjo netvarkingi palaikiai statiniai – žemos, gofruotojo metalo lakštais dengtos pavėsinės. Jau supratome, kad čia paslėpta kažkas didinga. Vis dar nebuvo aišku, kas, bet pamatėme dažytus, apmūsojusius automobilių kėbulus ir apdailos elementus.
Tęsdami tyrinėjimu nuėjome iki lauko gale stovinčio tvarto, paversto garažu“, – toliau pasakojo Lamoure'as.
Vaikščiodami po pastatus jie rado vis daugiau automobilių. Vieni buvo užversti laikraščiais ir senomis knygomis, kiti – tiesiog rūdijo nuo lietaus, treti buvo kruopščiai konservuoti ir apsaugoti, tačiau faktiškai visi išskirtinai reti.
„Bugatti“, „Hispano-Suiza“, „Panhard-Levassor“, „Talbot-Lago“, „Delahaye“ ir t.t. Daugelis jų ne tik labai žinomi modeliai – jų kėbulo apdailą darė žymiausi to laiko meistrai.
Be jokių abejonių, vertingiausias aptiktas lobio deimantas – 1961 m. „Ferrari 250 GT California Spyder SWB“. Nors tai ir ne rečiausias iš 250-osios serijos „Ferrari“ – jų buvo pagaminta 106 vienetai – net 13 „California Spyder“ pateko į brangiausių visais laikais parduotų automobilių šimtuką. Tiesa, dabar jau 14.
Todėl pats faktas, kad aptiktas dar vienas sąrašuose nenurodytas, laikytas dingusiu „California Spyder“, įdomus. O patikrinus kėbulo numerį paaiškėjo, kad ir šio automobilio istorija jo vertę gerokai pakelia.
Naują jį nusipirko aktorius Gerard’as Blainas ir netrukus pardavė draugui A.Delonui. Jis ne kartą šioje mašinoje fotografavosi (pvz., 1964 m. filmuojant filmą „Grobuonis („Les Felins“) su Jane Fonda).
Žodžiu, aukcione už 16,23 mln. eurų parduotas „Ferrari“ pateko į visų laikų brangiausių aukcionuose parduotų automobilių penketuką.
Tarp kitų brangiausiai parduotų automobilių iš fermos pateko 1956 m. „Maserati A6G Gran Sport“ (2 mln. eurų) ir 1949 m. „Tal-bot-Lago T26 Grand Sport“ (1,72 mln. eurų).
Kitas, jau beveik griuvena virtęs „Tal-bot-Lago T26 Grand Sport“ iš pradžių buvo palaikytas garsiosios karaliaus Faruko I kolekcijos dalimi. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis priklausė tik Egipto princesei Nevine Abbas Halim, tad parduotas už 745 tūkst. eurų.
Trečiasis „Talbot-Lago“ uždirbo 417,2 tūkst. eurų, „Hispano-Suiza H6B“ – 572 tūkst., „Delahaye 135 M Faget-Varnet“ – 429,1 tūkst., o „Bugatti T57 Ventoux“ – 298 tūkst. eurų.
Taigi neįkainojamą lobį šiais laikais dar galima rasti ir vidury Europos. Pasikeitė tik tai, kad dabar jis tuoj pat bus įkainotas. Ir taip pat greitai bus nustatyta, kas to lobio savininkas.
Kolekcija priklausė Prancūzijos verslininkui Roger Baillonui. Sunkvežimius gaminusios ir pavojingų produktų gabenimu užsiėmusios kompanijos savininkas 1950–1960 m. surinko daugiau negu 100 retų automobilių. Roger svajojo visus juos restauruoti ir įsteigti muziejų. Bet nesėkmės versle ir sveikatos problemos privertė parduoti beveik pusę kolekcijos, o likę automobiliai taip ir liko laukuose laukti geresnių laikų. Sulaukė buvusio entuziasto mirties.
Sūnui visa tai nerūpėjo, o gavę palikimą anūkai jau nė nežinojo, ką ten gavo. Tragedija? Ne visai. Juk jei automobiliai būtų buvę parduoti iškart po kolekcininko mirties, kol jie nebuvo taip aprūdiję, už juos būtų gauta tik labai maža dabar surinktos sumos dalis.
Senų automobilių kainos pastaruoju metu auga itin sparčiai. O „Google“ gatvės vaizdų pasaulyje neatrastų lobių išties liko labai nedaug.
