Viename Kauno restoranų susitikus su jaunatvišku, inteligentišku, energingu ir šmaikščių frazių nestokojančiu operos solistu sunku patikėti, kad vaikystėje jis svajojo tapti kunigu. O prieš studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirbo savanoriu vaikų darželyje, padėdavo seneliams, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Net sulaukęs pripažinimo M.Jankauskas neišpuiko. Vyras yra vienas iš tų, kurie be jokio užmokesčio skuba įsilieti į Kauno miesto ir atskirų bendruomenių labdaros renginius. Skleisdamas muziką ir gerumą vaikams, neįgaliesiems ir seneliams dovanoja šventes.
„Nuo vaikystės buvau taip auklėjamas, kad svarbiausia – tarnauti žmonėms, dalytis gerumu, nesitikėti atlygio, nes visa tai sugrįš su kaupu. Kai buvau mažas, tuo patikėti buvo sunku, tačiau dabar žinau, jog šie žodžiai teisingi ir prasmingi. Tik dovanodamas gali būti laimingas ir apdovanotas“, – kalbėjo vyras.
M.Jankauskas tiki, jog tai, ko gyvenime pasiekė ir kuo mėgaujasi, yra ne vien sunkaus jo darbo vaisius, bet ir likimo malonė – atpildas už gerus darbus.
Kaune, vaizdingoje Panemunėje, religingoje šeimoje gimęs ir užaugęs dainininkas, kai buvo vaikas, patarnaudavo per mišias šalia esančioje bažnyčioje, vėliau grojo vargonais.
„Viskas, kas vyko bažnyčioje, jau tuomet atrodė kilnu ir didinga. Man patiko žmonių dvasingumas, atsidavimas Dievui ir aplinkiniams. Vienu metu pats norėjau būti kunigas, bet vėliau šį troškimą nugalėjo muzika“, – neslėpė M.Jankauskas.
Kai prieš dvylika metų kaunietis iš viešėjusių vokiečių išgirdo, jog Hamburgo priemiestyje esančiai Reinbeko parapijai reikalingi savanoriai, daug negalvojęs ten išvyko.
„Nuvykęs sužinojau, jog už simbolinį atlygį pirmąją dienos pusę turėsiu dirbti parapijos vaikų darželyje auklėtojos padėjėju, o po pietų garbaus amžiaus ar ligotiems žmonėms teks padėti apsipirkti arba nuvežti maisto produktų. Retkarčiais buvau kviečiamas bažnyčioje pagroti vargonais“, – pasakojo dainininkas.
Darbas jaunam vyrui nepasirodė sunkus. Priešingai, M.Jankauskas ėmėsi uoliai vykdyti paskirtas pareigas.
Vienintelė kliūtis kurį laiką buvo vokiečių kalba, kurios jis, atvykęs į svečią šalį, mokėjo tik pradmenis.
Metus dirbdamas savanoriu lietuvis ne tik išbandė save, išmoko kalbėti vokiškai, bet ir susipažino su šios šalies kultūra, užsimezgė pažinčių, kurios pravertė ateityje.
„Grįžęs iš Vokietijos įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Studijuodamas debiutavau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Baigęs akademiją buvau kupinas jaunatviško entuziazmo ir noro lipti į pasaulinio lygio scenas.
Sulaukęs kvietimo dalyvauti perklausose Vokietijoje buvau ramus, kad turėsiu kur apsistoti, mat bičiuliai vokiečiai mielai atvėrė savo namų duris. Tai naujai iškeptam solistui buvo didelė paspirtis“, – sakė artistas.
Netrukus M.Jankauskas Hamburgo operos teatre Viktoro Ullmanno operoje „Atlantidos imperatorius“ kūrė kareivio vaidmenį, jį atliko ir Miunsterio operos teatre, kuriame 2011 metais sukūrė Alfredo vaidmenį Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“. Dar po metų jis dainavo Jacques’o Offenbacho „Plėšikuose“ ir Giano Carlo Menotti operoje „Gelbėkit, gelbėkit, ateiviai“.
Solistas turėjo garbės tobulintis pas pasaulinio garso tenorus Peterį Schreierį bei Francisco Araizą. Jis dalyvavo žinomuose teatro ir muzikos festivaliuose JAV, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.
Kas parviliojo tarptautinės patirties turintį vyrą į Lietuvą? M.Jankauskas tikino, jog pagrindinė priežastis – čia atsivėrusios naujos galimybės.
Talentingam solistui pasiūlyta vaidmenų ne tik Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet ir Kauno nacionaliniame dramos teatre. Už debiutinius vaidmenis dramos spektakliuose „Publika“ (rež. Gintaras Varnas) ir „Antigonė Sibire“ (rež. Jonas Jurašas) jis buvo nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui.
Šiame teatre M.Jankauskas taip pat sukūrė liftininko Džo vaidmenį spektaklyje „Balta drobulė“ pagal Antaną Škėmą.
Tenorą galima išvysti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose: Wolfgango Amadeaus Mozarto „Figaro vedybos“, Onutės Narbutaites „Kornetas“, Giacomo Rossini „Sevilijos kirpėjas“, J.Strausso „Vienos kraujas“ bei naujausiame lietuviškame miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame atlieka šmaikštų juokdario vaidmenį.
M.Jankauskas tikino, jog spektakliuose jam tenka ne vien geruolio vaidmuo. Tačiau vyrui brangus kiekvienas personažas, iš kurio jis kaskart išmoksta ko nors nauja.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų - mūsų „Facebook“ paskyroje!
