- Kas paskatino pasirinkti tokį problemos kampą – oponuoti masinei madai?
- Pirmiausia - gatvėje matoma unifikacija: individai dažniausiai renkasi masinę gamybą propaguojančius prekės ženklus, tokius kaip „H&M“, „ZARA“, „Pull&Bear“ ir t.t. Dėl to žmonės supanašėja - gatvėje matome individus, vilkinčius panašiais arba tokiais pat drabužiais, o kartais sutampa ir deriniai. Be to, pastebime, kad žmonės elgiasi itin vartotojiškai, t.y. drabužius perka be saiko. Šį faktą galima pagrįsti apsilankius inditex.com puslapyje, kuriame nurodytos įvairių aprangos prekių ženklų metinės apyvartos. Ir tos milžiniškos apyvartos rodo, kad žmonės drabužius vartoja itin intensyviai. Taip pat peršasi mintis, jog individai prarado saviraiškos poreikį, beveik nebeliko išskirtinumo.
- Ar nėra taip, kad ir masinė, ir autorinė mada turi savo tikslinę grupę, kurios pasižymi skirtinga perkamąja galia ir nesimaišo?
- Žinoma, autorinė ir masinė mada turi savo tikslines grupes. Tačiau, mūsų nuomone, autorinė mada siekia pakeisti masinę madą propaguojančių vartotojų mąstymą.
- Kokią alternatyvią išeitį turi šiandieninis masinės mados vartotojas?
- Šiandieninis masinės mados vartotojas gali lankytis butikuose, nes vis tiek juose drabužiai nėra tiek tiražuojami, kiek minėtuose aprangos tinkluose. Taip pat gali siūtis drabužius individualiai pas siuvėjus ar dizainerius. Bet dažniausiai žmonės įsivaizduoja, jog toks pasirinkimas kainuoja didesnes pinigų sumas, tačiau taip yra ne visur.
- Koks jūsų santykis su prekės ženklais? Ar autorinė mada gali ignoruoti prekės ženklą?
- Mes patys savęs nesiejame su masinės gamybos prekės ženklais, kadangi vengiame lankytis tokiose parduotuvėse. Taip stengiamės įkvėpti ir kitus. Manome, jog autorinė mada gali ignoruoti prekės ženklą, nes individualumas ir išskirtinumas, mūsų nuomone, yra svarbiau.
- Koks, jūsų nuomone, yra žiniasklaidos poveikis vartotojų rengimosi stiliui?
- Žiniasklaida transliuoja vienodas tendencijas, reklamuoja tas pačias prekes ir dažniausiai, didesnė visuomenės dalis trokštą tų pačių ir panašių daiktų. Tad poveikis toks ir yra: individų rengimosi stilius tampa panašus ir unifikuotas.
- Koks, jūsų nuomone, šiandien yra santykis tarp mados ir stiliaus?
- Mada kuria tendencijas, o stilius seka tomis tendencijomis.
- Ar jūsų kolekcija yra uniseksinė? Kodėl?
- Taip, uniseksinė. Nūdienoj nebeliko taisyklės: „vyrai dėvi vyriškus drabužius, moterys – moteriškus“. Kad ir kuri lytis dėvės kolekcijos drabužius, atrodys puikiai ir svarbiausia – išskirtinai. Juk tai yra svarbiausia.
- Ar tai nešiojama ar konceptuali aukštoji mada?
- Esame linkę prie konceptualiosios mados, kadangi ši kolekcija turi aiškią idėją, kurią būtina išreikšti „rėksmingai“. Tačiau taip pat ji yra dėvima - juk niekas neuždraus išeiti į gatvę vilkint didelių apimčių siluetus. Svarbiausia – žmogus turi būti drąsus ir nebijoti provokuoti aplinkinius.
- Kokie jūsų artimiausi planai, kaip ketinate panaudoti piniginį prizą?
- Į artimiausių planų sąrašą pirmiausia įeina siekis toliau mokytis Vilniaus Dailės akademijoje. Taip pat, jau pradėjome galvoti apie naują kolekciją, kurią, jeigu planai nepakis, 2018 metais pristatysime „Mados Infekcijos“ renginyje.
Laimėtą piniginį prizą ketiname dalinti perpus: t.y. dalį skirsim užtarnautam poilsiui, o kitą dalį naujos kolekcijos vystymui.
