Kartais, žinoma, ir didelis galvos skausmas – stileivos prieš renginį ne vieną savaitę šlifuoja sostinės prekybos centrus, butikus ir dėvėtų drabužių parduotuves norėdami nustebinti visko mačiusius ir išsiskirti iš minios.
Kaip ir kasmet, į naujausias dizainerių kolekcijas pažiūrėti susirinko gausus būrys stilingų mados mylėtojų. Netrūko originalių ir nebijančių iš minios išsiskirti žmonių. Labai smagu, kad jau kelinti metai iš eilės geras svečių skonis ir stilius nugali beskonybę.
Dalis svečių puošėsi atsižvelgdami į naujausias mados tendencijas ir nebijojo į savo derinius įtraukti dabar taip madingų rožinių bei žalsvų atspalvių, tačiau dauguma rinkosi saugesnius derinius – įvairias juodos ir baltos variacijas.
Kolekcijas pristatę dizaineriai taip pat pasirinko skirtingus kelius kurdami savo kolekcijas. Vieni kūrė vadovaudamiesi šių metų tendencijomis ir jiems tai pavyko.
Puikus pavyzdys – profesionalių dizainerių ir „Mados infekcijos“ veteranių Kristinos Kruopienytės ir Lauros Dailidėnienės (Daili Vilnius) kolekcijos. Damos, jūsų kolekcijos išties nuostabios.
Urbanistika, rafinuotumas, inovacijos, savitas stilius ir švieži mados tendencijų vėjai buvo tikras džiaugsmas akims.
Kiti liko ištikimi savo individualiam braižui, tačiau rezultatas taip pat buvo puikus. Su malonumu stebėjau Sandros Straukaitės kolekciją „Beprotybė į sąmatą neįskaičiuota“ – nuo pirmo iki paskutinio modelio jautėsi patyrusi dizainerės ranka, konceptualumas ir dėmesys drabužio transformacijai.
Diana Paukštytė antrus metus iš eilės pristatė tamsa ir melancholija dvelkiančią kolekciją, tačiau ši tamsa buvo bene žaviausias mados festivalio reginys – geometrija, sluoksniavimas, minimalistinės linijos, moteriška estetika ir dramatizmas pavergė ne vieno žiūrovo širdį, o kolekcijos modeliai atsidūrė „privalau turėti“ sąraše.
Dar vienas dizaineris, kurio kūriniais negali nesižavėti ir būtų nuodėmė jo nepaminėti yra alternatyvios ir konceptualios mados atstovas Thom Bara. Šiais metais dizaineris pristatė nuosaikių spalvų kolekciją skirtą rudens-žiemos sezonui. Kolekcija sukurta pakartotinio panaudojimo principais ir ragina vartotojus apsidairyti aplinkui ir įvertinti tvarios mados profesionalumą.
Žinoma, kaip ir kasmet, buvo ir tokių kolekcijų ar pavienių kolekcijos modelių, kurie kėlė nuoširdų klausimą „rimtai?“. Apie tai labai išsiplėsti nenoriu, tačiau, mielieji, negi tikrai manote, jog žiūrovus taip lengva apgauti, kad jie nesidomi tuo kas vyksta pasaulyje ir yra atlaidūs kopijavimui? Kai kurie jūsų pristatyti modeliai ne tik mažiausiai prieš du metus matyti ant garsiųjų mados namų podiumų, zarų vitrinose, bet ir ne vieną sezoną kabo mano spintoje.
Devynioliktojoje „Mados infekcijoje“ organizatoriai atidavė duoklę kolegai ir draugui Egidijui Sidarui. Dizainerė Kristina Kruopienytė savo kolekciją dedikavo šiemet po insulto neišgyvenusiam dizaineriui. Taip pat festivalio pirmąją dieną buvo pristatyta aktyvų gyvenimą gyvenantiems vyrams skirta E.Sidaro kolekcija „Miesto pulsas“. Žiūrovai ir artimieji paskutinį dizainerio darbą pasitiko ovacijomis, taip pat ir palydėjo. Ne tik giminaičiai bei draugai, bet ir žiūrovai neabejingi E. Sidaro talentui braukė ašaras.
Pagarba kolegai dizaineriui, profesionalus organizatorių darbas, puikios mados grandų bei naujokų kolekcijos ir šiemet festivalį išskyrė iš kitų panašaus pobūdžio renginių. „Mados infekcija“ – tai turinio renginys, kurio esmė sukasi tikrai ne apie fotosienelę.
Ačiū. Iki kitų metų.
