Dėl Kastyčio Kerbedžio koncertinio turo dizaineriui teko atsiprašyti kelių klientų, kad šiems teks palaukti, mat dainininkui reikėjo dviejų išskirtinių ansamblių.
Pirmasis – kelnės, liemenė, švarkas – ypatingas, sukurtas būtent Kastyčiui, jo charakteriui, jo žaismingumui. „Tai yra vienas geriausių mano klientų, turint omeny jo mokėjimą bendrauti, – šypsojosi Seržas. – Kastytis labai charizmatiškas, mūsų mentalitetas sutampa, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Bet taip pat K. Kerbedis yra toks judrus klientas, kad jo neįmanoma išmatuoti. Rankos – pilnos adatų, o jis nenustygsta vietoje: tai šonu pasisuka, tai nugara: „Badykite mane, badykite...“ Bet malonu tai, kad jis – labai teigiamas ir turi puikią fantaziją. Būna, žmogus atėjęs į pirmuosius primatavimus, kai jį aprengi maišu ir dar nesimato nei silueto, nei proporcijų, sutrinka: juk eskize viskas kitaip atrodė... Šiuo atveju Kastytis mato į priekį, jam nereikėjo daug aiškinti, viską pats įsivaizdavo.“
Ištaigingam jūros mėlio kostiumui buvo panaudotas įdomus žakardinis audinys, atsirado aplikacijos. „Tai sceninis kostiumas, jo spalva atspindi visą aplinkos estetiką. K. Kerbedis smulkiai aprašė, kaip dainuos, kokia bus scenografija, pasakojo apie bėgantį vaizdą ekrane. Tai iš tikrųjų yra unikalu, labai gera scenografija, atsiranda vaizdo lengvumas, – pasakojo S. Gandžumianas. – Kitas dalykas – ekranas diktuoja spalvinę tematiką. Geriausiai ant scenos atrodo mėlyna spalva. Raudoną ekranų intensyvumas suteptų iki purvinos vynuogės, gerai atrodytų pilka, bet tai – ne Kastyčio spalva. Jo charakteriui reikia ryškumo, stiliaus, jis negali dainuoti su advokatų kostiumais.“
Kitas turo aprangos ansamblis, kurį K. Kerbedis vilki antroje koncerto dalyje – juodos spalvos. „Tai labiau sportinis variantas, sceninės juodos spalvos. Mums labai svarbus buvo siluetas. Ačiū Dievui, Kastytis turi labai gerą figūrą, dėkingą kurti – jis tiesus, pasitempęs, drabužiai ant jo gražiai gula, – komentavo vyriškų kostiumų meistras. – Įdomi detalė švarke – masyvus užtrauktukas, į kurį gali žiūrėti kaip į veidrodį. Tiesą sakant, tai buvo brangiausias užtrauktukas mano gyvenime, kainavęs per 70 eurų. Jis vienetinis, unikalus, specialiai nušlifuotas, kad būtų mielas. Parduotuvėse tokių nėra, mes atsisiuntėme iš Olandijos.“
Pasak S. Gandžumiano, viena iš Kastyčio padiktuotų užduočių – drabužio patogumas. „Tai jam buvo labai svarbu, net per primatavimą mano kuklioje studijoje jis maksimaliai išbandė, kiek judesio leidžia kostiumai: ir žingsniavo, ir šoko, darė įtupstus, prašiau tik atsispaudimų nedaryti“, – juokėsi dizaineris, savo karjeroje kūręs sceninį įvaizdį ir kitiems garsiems šalies atlikėjams, tarp jų – ankstesnėms „Naktinėms personoms“ (o dabar Alanui Chošnau), Andriui Mamontovui.
„Man nepriimtina, kai scenoje nepagarbiai elgiasi su rūbais, aš manau, tai žemina patį atlikėją. Jei tai nėra konceptualus rokas, scenoje artistas turi visus mylėti, taip pat ir save, savo rūbus, visą savo aplinką, muzikantus, instrumentus, tada jis myli ir publiką – ji turi matyti viso to atspindį. Tačiau Kastytis tikrai myli tai, ką daro, ir moka save pateikti“, – teigė S. Gandžumianas.
