Kai vilnietė Lina prieš trejus metus artimiausiems draugams užsiminė, kad ketina pradėti virtuvės drabužių verslą, visi sutartinai bandė siūlyti užsiimti tiesiog moteriškų drabužių kūrimu. Juk tai šiandien itin populiaru ir tuo užsiima šimtai. Tačiau laikytis savo idėjos iki galo nusprendusi moteris dabar tik džiaugiasi nepaklausiusi artimųjų, mat palaikymo sulaukė iš viso likusio pasaulio.
„Kai užpernai pirmą kartą dalyvavau prestižinėje Paryžiuje vykstančioje parodoje „Maison & Object“, jau po savaitės į Japoniją ir Italiją siunčiau kelis tūkstančius prijuosčių“, – pasakoja L.Morkūnienė.
Per trejus metus moteriai pavyko sukurti sėkmingai veikiančią įmonę, kuriančią virtuvės drabužius tiek prabangiems pasauliniams namų prekių ženklams, tiek restoranams ir viešbučiams, tiek privatiems klientams.
„Pradėjusi dirbti maniau, jog lietuvės bus konservatyviausios, nes nuo senų laikų gajus stereotipas, kad mūsų moterys – puikios praktiškos šeimininkės, todėl ir prijuostes joms siūliau tamsesnių spalvų, uždaresnes. Vis dėlto džiaugiuosi, kad mano įsivaizdavimas ir buvo tik įsivaizdavimas“, – šypsosi L.Morkūnienė.
Anot jos, norėdamos pasipuošti šventėms lietuvės linkusios pirkti šviesesnių spalvų, puošnias, gausiau dekoruotas prijuostes, o kasdienai renkasi praktiškesnių, tamsesnių tonų prijuostes, bet nevengia puoštis neįprastų virtuvėje audinių drabužiais, pavyzdžiui, kailiu.
„Praėjusių metų naujiena – prijuostės, puoštos didelėmis kailinėmis kišenėmis, – iškart tapo sezono mėgstamiausios. Tiesa, nors maniau, kad jos bus populiarios tik mūsų ir kitose šaltomis žiemomis pasižyminčiose šalyse, vis dėlto klydau – pakartotinai siuntėme ir į Jungtinius Arabų Emyratus, ir į Peru“, – pasakoja virtuvės drabužių kūrėja.
Anot Linos, moterys visame pasaulyje renkasi panašiai – nori būti pasitempusios, gražios net ir sukdamosi virtuvėje, todėl prijuostės paskirtis nebėra tik apsaugoti drabužius nuo išpurvinimo.
„Niekam ne paslaptis, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose moterys neturi daug progų pasipuošti viešai, todėl daug investuoja į drabužius, kuriuos mato jų vyrai. Jos itin mėgsta baltas prabangias prijuostes, puoštas raukiniais, nėriniais, dekoruotas rankomis klijuotais sertifikuotais „Swarovski“ kristalais, ir tokiam drabužiui negaili net daugiau nei šimto eurų“, – sako Lina.
Lietuvoje jos prekės ženklo prijuostes ryšinčias moteris verslininkė mato socialiniuose tinkluose, kur moterys dalijasi akimirkomis iš šeimos fotosesijų, draugų susibūrimų.
„Būtų naivu manyti, kad moterys ryši baltą prijuostę, kai niekas nemato. Taip, jos nepraktiškos, bet labai gražios, todėl nereta moteris virtuvėje turi tiek kasdienių, tiek proginių prijuosčių“, – sako virtuvės drabužių kūrėja.
Lina papuošė Lietuvos kulinarinių knygų leidėjas, vėliau ir restoranų darbuotojus.
„Lietuvoje pradėjus kurtis konceptualiems restoranams su unikalia, išskirtine idėja, tradiciniai virėjų ir aptarnaujančio personalo drabužiai jų poreikių neatitiko, todėl jie kreipėsi į mus, kad per virtuvės drabužius padėtume kurti restorano identitetą“, – pasakoja Lina. Tiesa, restoranai už pasipuošti norinčias moteris kiek pragmatiškesni, todėl renkasi aukso vidurį tarp stilingumo ir praktiškumo.
L.Morkūnienė neslepia, kad sunkiausia buvo tada, kai reikėjo pakeisti žmonių mąstymą ir požiūrį į virtuvės drabužius.
„Prijuosčių dizainerės pareigos skamba šiek tiek komiškai, jei prieš akis iškyla medvilninių prijuosčių su šuniukais ir gėlytėmis, kuriomis prekiaujama mugėse, vaizdas, – juokiasi Lina. – Bet kai žinai, kad prie kiekvieno virtuvės drabužio dirba didelė žmonių komanda, o audiniai arba jų fragmentai renkami iš puošnių, išeigai skirtų audinių laisvalaikio drabužiams asortimento, mąstymas pasikeičia.“
Anot kūrėjos, reikėjo laiko, kol žmonės suprato, kad ir namie nebūtina vilkėti tik chalatą ar kitą nuobodų drabužį.
„Mano sukurto verslo variklis – žaidimas ir šventė. Kol nori žaisti madą, eksperimentuoti, puoštis be progos, tol esi gyvas ir jaunas, tol išvengi rutinos. Vilkėti ne bet kokią, o geriausiai tave atspindinčią aprangą jau įprasta kalbant apie miego, sporto, laisvalaikio drabužius, o aš kviečiu prisiminti nepelnytai pamirštą virtuvės aprangą“, – teigia L.Morkūnienė.
