Kai kurios rankinės gerai išsilaikiusios, todėl kolekcininkė neabejoja, kad tai – originalūs darbai, pavyzdžiui, vintažinė „Yves Saint Laurent“ nedidelė rankinė ilga rankena atrodo kaip nauja.
Piniginė, kurioje Rusijos dizainerio Valentino Judaškino pavardė, – taip pat Aldonos pasididžiavimas.
Buvusios zootechnikės kolekcijoje – daugiau nei 360 rankinių. Čia yra ir prieš daugelį metų pagamintų langeliais ir gepardo kailio raštais išmargintų rankinių, kurios ypač madingos šį sezoną.
Per du dešimtmečius Aldonos namuose susikaupė tiek rankinių, kad jomis užgriozdino visą palėpę. Nerimaudama, kad gali įlūžti lubos, moteris pernešė jas į kambarį, kurį išklojo kilimais.
Seniūnaitė išdėliojo rankines visur, kur tik galėjo, – jomis nukabinėjo lentynas, palanges, apkrovė sofas ir stalus, sudėjo ant grindų.
Taip neįprastai išpuoštas kambarys tapo mėgstama vieta, kur užklysta ne tik kaimynai, bet ir nepažįstami žmonės. Visi mielai fotografuojasi, o tokiomis fotosesijomis labiausiai džiaugiasi kolekcijos savininkė.
Kol Lietuvoje nebuvo „klapatyno“ – taip Aldona vadina dėvėtų drabužių parduotuves, ji nežinojo, kas yra kolekcionavimo aistra.
Kai pradėjo dygti tokios parduotuvės, A.Ptakienė neišeidavo iš jų tuščiomis rankomis, būtinai įsigydavo kokią nors rankinę. Jei matydavo, kad rankinė apiplyšusi, vis tiek nusipirkdavo ir namuose taisydavo.
Didelis rankinių priešas ne tik laikas, bet ir pelės, kurios atšalus orams ieško prieglobsčio. Kad graužikai nepridarytų nuostolių, moteris deda į rankines levandų, melisų, mėtų.
Sližių seniūnaitei būtų sunku išsiskirti su savo rankinėmis. Kai jos žentas vyko į Angliją ir paprašė kelioninio krepšio, ji surado, kur jam įsidėti lašinių, duonos – tiek, kiek telpa į lėktuvo rankinį bagažą. Išleisdama žentą A.Ptakienė nerimavo, kad jis užsienyje nepradangintų odinio krepšio.
Kai vyras prisipažino, kad kelionėje nuplyšo rankenos, uošvė nesutriko. „Pats gali neparvažiuoti, bet krepšį man atsiųsk“, – sakė moteris savo žentui.
Užsukę į Aldonos sodybą stipriosios lyties atstovai taip pat turi kur paganyti akis, nes čia yra daug vyriškų portfelių, rankinių, kelioninių krepšių.
Jotvingių premijos laureatas vilnietis poetas Eugenijus Ališanka susižavėjo nedideliu lagaminu – vadinamuoju sakvojažu. Tokį jis turėjo studijų metais, ant jo buvo prisiklijavęs lipduką su Vyčiu.
Netoli įsikūręs dailininkas Česlovas Lukenskas neabejojo, kad greitai jo kaimynė pakvies ir į skrybėlių parodą. „Dar bus diržų ir kaklaraiščių kolekcijos pristatymas, o tik tada skrybėlių“, – pataisė jį Aldona.
Nors daugelis šią moterį vadina keistuole, ji dėl to nesikremta. Ją vis labiau pasiglemžia aistra kolekcionuoti, o išėjusi iš namų be rankinės Aldona jaustųsi kaip nuoga.
„Kas turi menininko gyslelę, nesvarbu, ar gyvena kaime, ar mieste, sukuria įdomią aplinką. Aldonos kolekciją galėčiau pavadinti net menine instaliacija, nes čia pasijunti taip, lyg būtum atsidūręs kitame pasaulyje, o to ir siekia genijai“, – kalbėjo dailininkas Č.Lukenskas.
Svečiams Aldona neužmiršta papasakoti, kad jos gyvenime – daug keistų dalykų. Net pavardė.
Sykį ji pamatė laišką, kurį rašė nepažįstamas žmogus, pavarde Ptakas. Ji manė, kad įsivėlė klaida. Aldona svarstė, kaip žmogus gali turėti tokią keistą pavardę, tikriausiai praleista kokia nors balsė.
Gal vietoj Ptako turėtų būti Pitakas, nes taip sovietiniais laikais buvo vadinami penki rubliai?
„Tąkart pasijuokiau, o likimas taip skyrė, kad ištekėjau už Ptako“, – prisipažino A.Ptakienė, nereikalingus daiktus prikelianti naujam gyvenimui.
