Suknias dizainerė puošė kutais, blizgučiais, žiedlapiais ir žėrinčiomis gėlių aplikacijomis. Tos pačios dekoracijos puošė ir klasikines tiulio suknias, ir undinėlės tipo suknias. Kalbant apie undinėlės suknias būtina paminėti, kad kai kuriems modeliams dizainerė „undinėlės peleką“ pakėlė iki pat klubų.
Puikiai atrodė taškuoto tiulio suknelė. Stambius nėrinius čia dengė plonyčiai taškuoto tiulio sluoksniai. Iš to paties tiulio buvo pasiūtos pūstos rankovės, kurių rankogalius atstojo nėriniai.
Dar vienas įdomus ir nemažai pagyrų sulaukęs modelis – tai apskritimais dekoruoti suknia ir nuometas. Modernumu su jais galėtų varžytis tiktai baltų kelnių ir palaidinės kostiumėlis, kurį I.Rutkauskaitė išpuošė stambiais gėlių motyvais. Beje, modernumo abiems šiems modeliams suteikė ir kišenės. Jas šįkart turėjo ir klasikinio modelio suknios. Už tokį patogų ir šiuolaikišką sprendimą I.Rutkauskaitė nusipelnė pagyrų.
Finalinį modelį – aukso spalvos aplikacijomis dekoruotą pūstą suknią – pristatė šių metų „Inži“ kolekcijos veidas dainininkė Karina Krysko-Skambinė.
„Ji – grožio etalonas, – sako. – Nuostabi šypsena, plaukai, figūra. Tai be galo žavi, charizmatiška asmenybė, daugybę talentų turinti moteris. Savo vestuvines ir progines sukneles tokioms moterims ir kuriu. Moterims, kurios turi norų, siekių ir polėkio, kurios žino, ko esančios vertos“, – savo pasirinkimą aiškino I.Rutkauskaitė.
Apibendrinant vertėtų pasakyti, kad kolekcija tikrai yra vykusi ir lenkia kokybe tą, kuri buvo su didžiuliu triukšmu pristatyta prieš metus. Lieka tik pasidžiaugti, kad I.Rutkauskaitė nenustoja tobulėti.
Tik sunkiai suprantamas Ingridos ambicijos savo kūrinius vadinti aukštąja mada. Juk to daryti nedrįsta net daugelį metų dirbantys ir jau užsienyje pripažinti lietuvių dizaineriai.
Aukštosios mados kolekcijoms ir jų pristatymui taikomi aukščiausi reikalavimai, kurių Ingrida, deja, dar neatitinka. Taip, jos kurtos suknios yra prabangios, puošnios, kokybiškos ir, greičiausiai, kiekviena nuotaka atras kažką, kas jai tiks ir patiks. Vis dėlto „Inži“ suknelės neprimena juvelyriškai kruopštaus darbo. Juk kelioms manekenėms suknelės buvo tiesiog per didelės. Jos kabėjo taip laisvai, kad, rodėsi, gali apsisukti ratu.
Be to, daugelis tiulio suknelių jau atrodė kažkur matytos – ties krūtine prisiūti nėriniai arba blizgučiai, o nuo klubų laisvai krinta tiulis. Tokio tipo suknias jau eilę metų siuva daugelis vestuvinių suknelių dizainerių.
