Pagal savo kilmę, rūbų kišenės yra elementariausio maišo pakaitalas. Žmonijos istorijoje kišenės būdavo prie diržo prikabinti maišeliai. Juose žmonės nešiojo sau brangius daiktus: monetas, brangenybes.
„Tokie maišeliai, be abejo, buvo masalas kišenvagiams. Atsargesni žmogeliai nusprendė saugoti savo turtą kelnių viduje, taip apsunkinant kišenvagiams darbą. Tačiau pasidarė sunkiau pinigus išsitraukti.
Pavyzdžiui, perkant turguje obuolius, žmogus privalėjo visų akivaizdoje atsisagstyti kelnes ir traukti iš tarpkojo monetas. Taigi, ir tai nebuvo išeitis“,- pasakojo etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.
G.Drukteinis sakė, kad vėliau gimė sumanymas iškirpti kelnėse plyšį ir per jį siekti savo pinigų. Šis išradimas sukėlė tikrą stiliaus revoliuciją.
„Vis dėlto dar iki XVIII amžiaus pabaigos kišenės buvo tiesiog iš vidaus ar išorės prisegami maišeliai prie kelnių bei švarkų (pasiekiami per išradingąją iškirptę), ir buvo jie gaminami kaip tikri meno kūriniai – įvairiausių formų, spalvų ir audinių.
Galų gale kažkuris anglų didikas, nuolat pamiršdavęs tas kišenes prisisegti, paprašė savo žmonos jas prisiūti prie kelnių, ir taip gimė šiuolaikinė kišenė“.
G.Drukteinis įminė mįslę, kam gi skirta mažoji džinsų kišenėlė.
„Monetų kišenėlė – tradiciškai būna mažoji džinsų kišenėlė arba nedidelė kišenėlė šoninėje švarko kišenėje. Tradiciškai yra mažos ir šiais laikais praktiškai nenaudojamos. Laikrodžio kišenėlė – esanti liemenėje arba kelnėse, nuo senų laikų skirta „cibulio“ tipo laikrodžiams. Šiais laikais tokioje galima laikyti monetas“, – tikino G.Drukteinis.
Tuo metu garsieji amerikiečių džinsų gamintojai „Levi Strauss“ savo interneto svetainėje rašė, kad mažoji džinsų kišenėlė buvo skirta laikrodžiams laikyti.
Kišenėlė buvo sukurta dar 1800 metais kaubojams. Jie turėdavo laikrodį ant grandinėlės ir prisisegdavo prie liemenės. Tam, kad kaubojai nesudaužytų savo laikrodžių, sugalvojo jį įsidėti į mažą kišenėlę džinsuose.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų sausio 27 dieną.
