Vienoje madingiausių Lisabonos gatvių Šiado (Chiado) rajone nuo 1925 m. veikianti vien šiam aksesuarui skirta parduotuvė – nenuginčijamas įrodymas, kad pirštinių mada nepavaldi laikui. Kaimynystėje pastarąjį dešimtmetį įsikūrę populiarūs tarptautiniai drabužių pramonės gigantai išstūmė iš verslo ne vieną mažą prekeivį, tačiau Karmo gatvėje (Rua do Carmo) 87A numeriu pažymėtos „Luvaria Ulisses“ („luvas“ išvertus iš portugalų k. – pirštinės) įveikti nepajėgė, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Dabar tai vienintelė ir seniausia išlikusi specializuota pirštinių parduotuvė Lisabonoje, o gal net visoje Portugalijoje. Ji išskirtinė dar ir tuo, kad čia pirštines, neradus tinkamos spalvos ar dydžio, galima užsisakyti ir jos bus pasiūtos per tris dienas. Beje, individualus užsakymas nekainuos brangiau negu parduodama jau gatava pora.
Vaikštinėjant prekybos centrų ir kavinių gausia Karmo gatve siauro tarp dviejų didelių art deco stiliaus kolonų esančio įėjimo į „Luvaria Ulisses“ galima ir nepastebėti. Tačiau didelės reklamos šiam nedideliam verslui ir nereikia. Sakoma, kad tai viena žymiausių miesto parduotuvių, žinoma ne vien vietos gyventojų, bet ir tarp turistų, ypač tų, kurie vaikosi mados ir vertina išskirtinius gaminius.
Kaip ir įėjimas, pati parduotuvė „Luvaria Ulisses“ taip pat stebėtinai maža, tiesiog nykštukinio dydžio – klientams aptarnauti skirtas vos 4 kvadratinių metrų plotas, tad vienu metu čia gali įsitekti tik vienas pirkėjas ar kartu atėjusi pora. Kiek didesnė erdvė skirta pagalbinėms patalpoms, į kurias akies krašteliu galima pažvelgti per užuolaidomis dengiamą perėjimą. Pro jį matyti daugybė stalčiukų, kuriuose surūšiuotos pagal dydį, modelį ir spalvą saugomos penkiapirštės prekės.
Kodėl parduotuvė tokia nedidelė, atskira istorija, neatsiejama nuo miesto plėtros.
XX a. pradžioje Karmo gatvė tebuvo apleista teritorija už miesto sienos, kai verslumo nestokojantis Lisabonos tarybos narys Joaquimas Rodriguesas Simoesas gavo valdžios leidimą statyti šioje vietoje komercinės paskirties statinius.
Vieną jų, pažymėtą 87 numeriu, pasiliko sau ketindamas panaudoti kaip biurą. Netrukus gatvė virto turtingų ir kilmingų lisaboniečių apsipirkinėjimo vieta, o ponui Simoesui kilo mintis pelningai panaudoti įėjimą į jam priklausantį namą.
Tačiau ką galima pardavinėti tokioje miniatiūrinėje erdvėje? Ogi daug vietos neuži-mančią ir tuomet buvusią itin madingą prekę – pirštines.
Dabartinio parduotuvės savininko Carloso Carvaho teigimu, nuo 1925 m. nepakito ne tik parduotuvės interjeras, bet ir gamybos procesas. Pirštinėms naudojama aukščiausios kokybės natūrali, minkšta ir švelni tarsi šilkas oda, viduje įsiūtas iš kašmyro nunertas pamušalas. Brangiausia pora kainuoja 170 eurų, pigiausia – apie 50 eurų.
Prabanga vilioja ne vien „Luvaria Ulisses“ pirštinių kokybė, bet ir savitas aptarnavimas. Kiekvienam klientui skiriamas asmeniškas dėmesys, be skubos ir erzelio. Net jeigu gatvėje pasimatuoti pirštinių laukia norinčiųjų eilė.
Matavimosi procesas – vertas dėmesio į praeitį nukeliantis spektaklis, kurį malonu patirti, net jeigu pirštinių pirkti neketinate.
Pirmiausia pardavėjas, o dažnai už prekystalio galima sutikti ir patį savininką, papra-šys per alkūnę sulenktą ranką aukštyn iškelta plaštaka padėti ant pagalvėlės. Tada vien žvilgsniu įvertins ir parinks reikiamo dydžio pirštinę. Iš viso siuvamos 7 dydžių, tiek pakanka surasti tobulai tinkančią porą. Kad pirštinę būtų patogiau užsimauti, pardavėjas ją praplečia specialiu mediniu prietaisu ir į vidų pripučia talko.
Anglakalbių vartojamas posakis „tinka kaip pirštinė“ galėjo būti sugalvotas matuojantis šios parduotuvės prekes. Čia siūtos pirštinės plaštaką apgaubia lyg antroji oda taip, kad nesinori jų nusimauti.
Amžinai madingam aksesuarui „Luvaria Ulisses“ teikia amžiną priežiūros garantiją. Pirštinės taisomos nemokamai, nesvarbu, prieš kiek laiko jas įsigijote. O atnešus taisyti niekas nepareikalaus pirkimo kvito, nes šioje parduotuvėje parduodamų pirštinių nesupainiosi su jokiomis kitomis.
