Dvi ryškių, originalių vienetinių rankinių kolekcijas „Pasipuošti širdį“ bei „Vaivorykštė“ pernai pristačiusi menininkė paniro į naujus kūrybos vandenis.
Pirmieji moters kūriniai vieniems labiau patiko, kitiems mažiau, tačiau abejingų nepaliko. Ne viena santūriau besirengianti dailiosios lyties atstovė pripažino, kad sunkiai sugebėtų prie savo garderobo priderinti kurį nors R.Rožinskienės kurtą darbą, tačiau jos kūryba žavėjosi.
Naujausioje kaunietės kolekcijoje karaliaus rankines puošiantys kryželiu siuvinėti ne pirmos jaunystės paveikslėliai. Užsidegusi idėja sukurti išskirtines rankines kaunietė daugiau nei pusmetį juos medžiojo kone kiekvieną savaitgalį dairydamasi pas senienų pardavėjus įvairiose šalies vietose.
„Vilnoniais siūlais siuvinėtus paveikslėlius, kuriuos panaudojau rankinėms puošti, radau tarp mielų senų daikčiukų turgavietėse ir butikuose. Visai nebijau to pripažinti.
Būna, staiga pamatau daiktą, kuriame yra kažkas magiško, kas traukia akį, skatina mintis. Tuomet galvoje vis greičiau ir aiškiau ima suktis naujos konkrečios rankinės vizija“, – kalbėjo kūrėja.
Vieni siuviniai, kuriuos įsigijo R.Rožinskienė, buvo paauksuotuose, kiti sudūlėjusiuose mažos vertės rėmeliuose. Moteris sakė tiesiog jutusi, kad visi jie nuobodžiavo laukdami savo pirkėjo – jos.
Moteris neslėpė, kad prieš daugelį metų ji neatsargiai vienai bičiulei leptelėjo: tikriausiai nėra nieko nuobodžiau už siuvinėjimą kryželiu, o siuviniai skirti tik dulkėms nusėsti. Paradoksas, bet anuomet nuobodybėmis laikyti dulkėti paveikslėliai – ant jos naujausių rankinių.
Kvapams jautrios R.Rožinskienės uoslė kaskart užuodžia į siuvinius įsismelkusį savitą kvapą. Tai moters nė kiek nestebina ir neerzina.
„Kuo gi dar, jeigu ne praeitimi, naftalinu ir levandomis galėtų kvepėti senieji kūriniai? Kartu su tuo, kas juose įamžinta, jie sukuria jaukumo, įlieja paslapties, net mistikos“, – tikino rankinių autorė.
Kūrėjos artimiesiems jos kūryba atrodo kiek perkrauta. Jie net siūlo nuo rankinių nuimti dalį detalių. Tačiau R.Rožinskienė įsitikinusi, kad tokiu atveju darbai prarastų savitumą.
Siūti tradicinių formų rankines, kurios primintų masinės gamybos produkciją, meniškos sielos moteriai neįdomu ir svetima. Be to, antros tokios pat rankinės nė su žiburiu neįmanoma rasti.
„Visada buvau Skudurinė Onutė. Ne veltui vaikystėje Johnny Gruelle’io „Skudurinės Onutės pasakėlės“ buvo pati mėgstamiausia mano knyga.
Juk, anot skudurinukės, kiekviename daikte reikia ieškoti mylinčios saldaininės širdelės. Tai tavo santykis su daiktu. Jei naujai siuvamoje rankinėje pajuntu harmoniją tarp seno ir naujo – puiku.
Jeigu ne, dėlioju audinius ir siuvinius tol, kol sena ir nauja ima plakti vienu ritmu“, – sakė menininkė, kurios rankines nešiojančios moterys dažnai sako, kad daugiau aksesuarų joms nereikia.
