Nauja, perspektyvi lietuviškos mados padangėje sublizgėjusi kūrėja savo drabužių liniją pavadino „Undress“.
– Kaip kilo noras, idėja kurti?
– Ilgai blaškiausi po gyvenimą. Pati baigiau žurnalistiką, bet supratau, kad tai nėra mano pašaukimas. Ilgai galvojau, kokia veikla norėčiau užsiimti. Ir štai vieną naktį sugalvojau savo suknelių projektą. Viskas įvyko labai spontaniškai. Per nemigos naktį į galvą šovė estetiška idėja ir aš ja aklai patikėjau.
– Jūsų kolekcijoje – tik suknelės. Kodėl kuriate tik jas?
– Tai yra vienintelis drabužis, kuriam nereikia antros pusės. Visur vyrauja duetai: kelnės ir megztinis, sijonas ir marškinėliai. O suknelės užtenka vienos. Apsivelki ją, apsiauni batus ir eini.
– Planuojate toliau kurti tik sukneles ar ateityje sulauksime ir kelnių ir marškinių?
– Suknelės man asmeniškai yra labai patogios. Suknelė-marškinių imitacija sukuria oficialų įvaizdį. Šiltesnių audinių suknele galima naudoti kaip paltu ir būti lauke vėsesniu oru.
Kol kas neplanuoju papildymo. Suknelė – tai rūbas, kurį aš suprantu geriausiai. Parduotuvėse mano akys visada nukrypdavo į sukneles, gatvėje mano žvilgsnį taip pat gaudydavo sukneles dėvinčios moterys. Manau, tai yra labai dėkinga niša, nes ko jau ko moterims trūksta spintose tai gražių, kokybiškų suknelių. Jos turi džinsų, megztukų, palaidinių, bet kai reikia pasipuošti, jos pasineria į paieškas. Proginės, elegantiškos, kokteilinės suknelės – jų visada trūks.
– „Undress“ išvertus iš anglų kalbos reiškia nurengti. Kodėl pasirinkote tokį neįprastą pavadinimą savo drabužių linijai?
– Jis taip pat šovė į galvą labai spontaniškai. Turėjau abejonių, netgi sulaukiau kritikos. Tačiau nusprendžiau, kad vis gi turiu teisę savo kūrybos vaisiams išrinkti vardą pati. „Undress“ žodžiui aš nepriskiriu nusirengimo reikšmės. Jis man labiau reiškia kasdieninę rutiną. Maistas, miegas, darbas - tai yra tokie esminiai kasdieniniai mūsų gyvenimo komponentai kaip ir apranga. Ką mes darome kasdien? Rengiamės ir nusirengiame. Pavadinimas tai ir simbolizuoja, jog kiekvieną dieną mes turime išsirinkti aprangą, su kuria jaučiamės patogiai ir patys sau atrodome patraukliai.
– Kokiai moteriai skirtos jūsų kurtos suknelės?
– Moteriai, kuri tiki savimi ir jaučiasi laisvai. Kuri turi tikslų ir užmojų. Moteriai, kuri turi gerą, išlavintą estetinį skonį ir supranta save.
– Kur mokėtės dizaino?
– Kai tik sugalvojau šią idėją, buvau savamokslė. Pradėjusi praktinį kūrimo procesą, supratau, kad man tikrai trūksta profesinių žinių. Nesu baigusi Dailės akademijos ir neplanavau joje studijuoti.
Pagalvojau, kad jei eičiau į akademiją, užtrukčiau 4 metus. Tiek laiko skirti aš negalėjau, todėl nusprendžiau pasigilinti ir gauti profesinių žinių Vilniaus profesinėje mokykloje. Tiesiog pasinaudojau darbo biržos kvalifikacijos keitimo programa ir 8 mėnesius mokiausi. Išties esu baigusi žurnalistikos institutą, bet šie mokslai profesinėje mokykloje buvo esminė mano gyvenimo stotelė. Joje gavau tai, ko norėjau tam, kad galėčiau įgyvendinti savo planą. Galėčiau save pavadinti savamoksle, turinčia techninių žinių bagažą. Galbūt ne tų kūrybinių, kurių moko Dailės akademijoje, bet tų bendrų, kurių man trūko, kad galėčiau kurti.
– Ar dar prisimenate savo pirmąjį siūtą drabužį? Koks jis buvo?
– Profesinėje mokykloje pasiūta prasta, rožinė suknelė su sagomis nugaroje. Ją vilkėjo mano draugė tapdama krikšto mama.
– Savo naujai kolekcijai demonstruoti pasirinkote modelį, Lietuvos atstovę konkurse „Mis Visata 2013“ Simoną Burbaitę. Kodėl būtent ši mergina?
– Visai netyčia pastebėjau ją internete. Simona buvo mano draugų prekės ženklo veidu. Paklausiau draugų nuomonės, jie pritarė mano spontaniškam pasirinkimui. S.Burbaitė labai tiko mano kurtoms suknelėms. Ji sukūrė lengvą, subtilų, elegantišką įvaizdį. Tai nebuvo susiję su jos žinomumu. Modelių yra daug, bet kai reikia išsirinkti savo kolekcijai veidą, labai sunku.
– Ar kurdama savo kolekcija atkreipėte dėmesį į šiuo metu vyraujančias mados tendencijas?
– Aš bandžiau atsižvelgti ir pamatyti, kas tai yra mados pasaulis, kokie dėsningumui jame galioja. Galiausiai grįžau prie asmeninio pojūčio. Bandžiau save surasti naujausiose mados tendencijose, bet mano pasirinktos spalvos ir kirpimai visada bus madingi. Kiekvienoje mados namų kolekcijoje jie vyrauja. Mano kurti drabužiai yra klasikiniai su modernumo gaidele, dėl to negaliu pasakyti, kad atsižvelgiau į naujausius mados klyksmus. Labiau stebėjau, kad kurdama neišsišokčiau iš bendro tendencijų srauto.
– Nesunku nuspėti, jog svarbiausia jūsų aprangos detalė yra pati suknelė. Taigi kiek laiko skiriate savo garderobui?
– Taip, taip, taip! Ieškodama savęs, nepastebėjau, kad mano kelias kabėjo man panosėje. Ką aš gerai išmanau, tai sukneles. Laiko savo garderobui skiriu mažai. Štai kodėl renkuosi suknelę. Aš nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta vargti persirenginėdami. Jeigu man reikia persirengti, jaučiu didelį stresą. Visada bandau apsirengti kuo paprasčiau. Jeigu einu į miestą dieną ir žinau, kad grįšiu tik vakare, renkuosi suknelę. Ji puikiai tinka tiek darbo metu, tiek vakare, mieste, vakarieniaujant su draugais.
– Pastebėjome, kad jūsų kurtas sukneles kol kas galima užsisakyti tik internetinėje parduotuvėje. Kada ir kur galėsime jas apžiūrėti gyvai, pasimatuoti?
– Nuo šio pirmadienio suknelės bus pardavinėjamos „Mados terapijų“ butike, Vilniuje, Visų Šventųjų gatvėje. Šiame butike turėsiu dalelytę nuosavos erdvės, kurioje drąsiai galėsite apžiūrėti ir pasimatuoti sukneles.
Jūs taip pat įkūrėte savo drabužių, galanterijos ar aksesuarų liniją? O gal tiesiog laisvalaikiu mėgstate kurti sau ir savo draugams? Aprašykite trumpai savo veiklą, nufotografuokite savo kūrinius ir atsiųskite viską el. paštu pramogos@lrytas.lt.
