Tiesa, esama šalių, kurioms priimtinas moteriškumo ir valdžios derinys, kaip antai prancūzams, italams.
Dabar moterys vilki vyriškus drabužius siekdamos naudos, nes kasdien būnant viešumoje labai sunku atrodyti stilingai ir madingai.
Kita vertus, vyriškas stilius, nors tai skamba paradoksaliai, moteriai suteikia daugiau erotiškumo.
Pavyzdžiui, joms sukirpti „Dolce & Gabbana“ kostiumai kitaip išryškina kūną nei vyriški: matyti tai, ko anksčiau nebuvo galima įžvelgti, – sėdmenų ir šlaunų linijos.
Kai kurie dizaineriai teigia, jog vyrui reikėtų rengtis erotiškiau, kad jis atrodytų moteriškesnis.
Bet ir šiuo požiūriu esama tautų skirtumų. Atidengti kulkšnis ir mūvėti itin siauras aptemptas kelnes ar vilkėti žaismingus marškinius daug populiariau Prancūzijoje ir Italijoje nei Vokietijoje.
Dar toliau pažengė dizaineriai Jeanas Paulis Gaultier ir Marcas Jacobsas, kuriantys sijonus vyrams. Kodėl?
Juk sijonas ir suknelė laikomi moteriškiausiais drabužiais. Bet juk vyrai ne visuomet vilkėjo kelnes: sijonas – klasikinis vyrų karo drabužis. Prisiminkime škotų ar japonų karius.
Aukštakulnių mados šaknys taip pat ateina iš vyrų mados – jie panašūs į Rytų šalių kavalerijos jojiko batus. Dabar aukštakulniais kaukši tik moterys, bet batus su pakulne avi ir vyrai.
Žemesnio ūgio Prancūzijos prezidentai, kaip antai Nicolas Sarkozy ir François Mitterrand’as, avėjo batus su didesne pakulne ir taip pratęsė Napoleono tradiciją.
„Mamilais“ („middle agend men in lycra“, išvertus iš anglų k. – vidutinio amžiaus vyrai, vilkintys drabužius su laikra) vadinami vyrai, kurie dalyvaudami dviračių lenktynėse ar bėgiodami ristele įsispraudžia į šortus ir tampres.
Šiais atvejais pirmiausia svarbu ne estetika, o tuo metu vyro poreikius atitinkantis drabužis. Tokia vyrų sportinė apranga suteikė postūmį madai: ji tapo margaspalvė ir išryškino kūną.
Vis daugiau požymių rodo, kad vyrų ir moterų mada panašėja.
