Tačiau būtent tai įgalina įvertinti lietuvių mados industriją iš perspektyvos ir patarti, kokiu būdu tautiečiai galėtų lengvai užmegzti ryšį su užsieniu ir ten parduoti savo produktus. Daug metų A.Taylor dirbo garsiausioje pasaulio mados mokykloje „Parsons“, o kaip tik šiuo metu sulaukė prašymo parengti kurso programą „Pratt“ menų akademijai, kurioje ji dėstys nuo šio pavasario.
– Dėstote Amerikoje, Azijoje, Europoje. Ar skirtinguose žemynuose skiriasi ir Jūsų paskaitų turinys?
– Nesvarbu, kuriame žemyne vesčiau mokymus, paskaitų turinys nesikeičia. Akcentuoju autentiškumo ir inovacijų svarbą. Diskutuojame, kas yra mados ženklas, apskritai mada. Tai visame pasaulyje universalūs dalykai. Skiriasi tik pateikiamos užduotys.
– Ar įmanoma apskaičiuoti, kiek kainuoja įgyti žinių, padėsiančių sėkmingai dirbti mados pramonėje?
– Tai gali ir nieko nekainuoti. Pasisemti žinių nemokamai galima internete! Informacija dabar pasiekia bet kurį pasaulio kraštą. Tačiau to neįmanoma palyginti su paskaitomis Niujorko, Londono, Paryžiaus, Italijos ar kitose mados mokyklose.
„Parsons“ mados akademijoje bakalauro studijos kainuoja apie šimtą šešiasdešimt tūkstančių dolerių, magistro – aštuoniasdešimt tūkstančių dolerių. Tai beprotiška kaina, už kurią studentas gauna viską.
Naujausią įrangą, geriausias bibliotekas, prieigą prie visų įmanomų šaltinių, pažintis ir universiteto laiduojamą bendradarbiavimą su didžiosiomis mados kompanijomis. Perėjus atranką yra galimybė gauti pašalpą studijoms.
Tarptautiniuose ar vietos konkursuose nugalintys studentai laimi dideles stipendijas. Tačiau tenka labai daug dirbti, kad šios galimybės būtų pasiekiamos. Konkurencija milžiniška. Vien „Parsons“ mados mokykloje mokosi du tūkstančiai studentų. Jos absolventas jau turi svarų įrašą dosjė.
– Kas mokosi šiuose universitetuose?
– Žmonės, sukūrę savo ateities strategiją. Ne visi čia yra tam, kad po studijų kurtų nuosavą mados ženklą. Pastebiu, kad tendencija puoselėti nuosavus mados namus Niujorke silpsta.
– Kaip manote, kodėl taip yra?
– Niujorke iš tiesų be galo sunku prasimušti. Reikalingi beprotiški pinigai. Be to, yra daug sėkmingai dirbančių dizainerių, kurie išgarsėjo kurdami didiesiems mados namams, pavyzdžiui, Marcas Jacobsas, Nicolas Ghesquière’as.
Matydami tokius pavyzdžius, mokslus baigę studentai vis dažniau stengiasi įsidarbinti patirtį turinčiuose mados namuose. Kai kurie jų pasuka į mados kiną, reklamą, rinkodarą ar žurnalistiką.
– Ką reikia žinoti apie šiandienę madą norint būti sėkmės lydimu kūrėju ir verslininku?
– Konkurencija didžiulė dėl to, kad visi daro tą patį. Ėmė trūkti lyderių. Dar visai neseniai Niujorko mados savaitėje pasirodydavo penkiasdešimt žinomų dizainerių. Dabar dalyvių nebesuskaičiuosi.
Nebeįmanoma atpažinti vardų ir kolekcijų, o svarbiausia – jos mažai kuo tesiskiria. Iš čia ir kyla konkurencija: nežinia, kas yra kieno. Tačiau sugebantys įdiegti naujovių visuomet bus rinkos laimėtojai. Tai žmonės, siūlantys autentiką, kurios šiuo metu labiausiai trokšta mados pasaulis.
– Kaip lietuviai galėtų geriausiai pristatyti savo kuriamus produktus užsieniui?
– Vilniuje vyksiančio seminaro metu dalyviai atliks kūrybinę užduotį, kuri leis giliau pažvelgti, kaip galėtume pateikti savo autentiškumą. Pavyzdžiui, lietuvių kūrėjų sarkazmas yra itin įdomus, tad derėtų tuo pasinaudoti tiek iš dizaino pusės, tiek ir kuriant prekės ženklo plėtros ar komunikacijos strategijas.
Pasauliui esame patrauklūs ne vien dėl tautinių juostų. Kita vertus, ir iš jų dar tikrai galima sugalvoti intriguojančių dalykų. Lietuvių menininkai turi nepaprastai daug potencialo. Yra iš kur jo semti ir yra ką pasiūlyti.
