Įvaizdžio namų „Kukla Beauty Box“ kūrybinė komanda mano, kad pardavėjų apranga – tai akligatvis, į kurį dažnai patenka parduotuvės, ne iki galo perpratusios savo amato subtilybes. Jie įsitikinę, kad apranga turi harmoningai derėti su visu prekybos vietos stiliumi, pačios prekės kategorija ir santykiu su pirkėju. Personalo aprangai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir parduotuvės interjerui, prekių išdėstymui ir kitiems dalykams, sukuriantiems pirkėjo sąmonėje norimą parduotuvės įvaizdį.
Teatras prasideda nuo rūbinės, parduotuvė – nuo pardavėjų aprangos
„Kur jums bus maloniau apsipirkti?“, - retoriškai klausia įvaizdžio namų dizaineriai ir stilistai. „Ar ten, kur kiekviena detalė byloja, kad laukiama sugrįžtančio kiekvieno pirkėjo, ar ten, kur norima kuo greičiau iškišti užsigulėjusį daiktą už kuo didesnę kainą užklydusiam vargšui nelaimėliui?“
Jeigu, anot garsaus režisieriaus Konstantino Stanislavskio, teatras prasideda nuo rūbininko, tai parduotuvė, prasideda ir baigiasi nuo parduotuvės personalo – jo išvaizdos ir kultūros.
Nuo XIX amžiaus parduotuvės sprendė dilemą, kokį aprangos kodą pardavėjams parinkti. Tuo metu susiformavo dvi tendencijos. Pirmajai priklausė kai kurios vyno negociantų dinastijos iš kartos į kartą perduodavo ne tik prekybos paslaptis, bet ir snobiškai konservatyvius kostiumus bei rankogalių sąsagas.
Antroji tendencija įsibėgėjo praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Ji pasireiškė totalia demokratija, kai privalomais tokių parduotuvių personalo aprangos atributais tapo marškinėliai ir džinsai. Vienintelis skirtumas buvo, kad vienose parduotuvėse privalomi vienodi marškinėliai, o kitose – kuo skirtingesni.
Vis dėlto, abi tendencijos yra kraštutinumai, įsitikinę stilistai. Pirmuoju atveju žmogus bijo užeiti į parduotuvę. Mat ji primena gedulo namus. Juose vietoj velionio biografijos pirkėją apipils kiekvieno butelio istoriją iliustruojančiais faktais, po kurių jis ims baikščiai gūžtis. Kitu atveju, pasijusi hipsterių kūrybinėse dirbtuves, kuriose verda galybė idėjų, o klientas priimamas kaip bandomasis triušis joms išbandyti.
Kaip parinkti aprangos kodą pardavėjams?
„Apranga turi būti tokia, kad iš karto atpažintum būtent tą parduotuvę“, - aiškina „Kukla Beauty Box“ kūrybos grupės stilistai. „Jeigu marškiniai, liemenės ir šalikai visiems darbuotojams vienodi, tai jų kelnės, sijonai, pėdkelnės, batai, pagaliau net aksesuarai gali būti individualūs. Svarbiausia, kad jie derėtų prie bendro ansamblio. Juk kiekvienas darbuotojas yra viso tinklo bendros filosofijos ir savo individualybės atstovas. Svarbiausia – skonis ir saikas“.
Visai neseniai šių garsiųjų įvaizdžio namų kūrybinė grupė pati pirmą kartą susidūrė su iššūkiu – sukurti aprangos kodą specializuotų gėrimų parduotuvių tinklui, kuris netrukus atsidarys nauju pavadinimu „Bottlery“.
„Mums norėjosi tokių personalo drabužių, kad iškart matytųsi – čia viskas draugiška, paprasta, visur skonis ir saikas, nei perdėto oficialumo, nei pabrėžtino familiarumo. Pardavėjų - konsultantų drabužiai turėjo iliustruoti naująją tinklo koncepciją – vietos, į kurią smalsu užeiti, įdomu gauti trumpą, bet išsamų atsakymą į klausimą ir išeiti su pirkiniu, kuris labiausiai tinka biudžetui ir progai“.
Pardavėjų aprangos stilių pavyko priderinti ir prie naujojo parduotuvių interjero. Pasirinktas pagrindinis spalvų derinys – universali, su bet kuo derinama juoda, ir oranžinė - drąsus, ir tuo pačiu skoningas, ambicijos ir draugiško bendravimo atspindys.
„Aišku, visi šie derinimai, yra tik žaidimas – siekėme sukurti šiltą ir draugišką atmosferą. Tačiau vien apranga jos niekada nesukurs. Tam reikia atitinkamo elgesio ir bendravimo kultūros, žinių. Tokį požiūrį rekomenduotume kiekvienai parduotuvei, susirūpinusiai savo stiliumi – pradėkite nuo esmės ir turinio, o forma ir detalės jau pasisiūlys pačios“.