Tiesą sakant ir aš pati įvairius savo tikslus peržiūriu labai panašiu metu: metų pradžioje, prieš savo gimtadienį gegužės mėnesį ir tada rugsėjį po vasaros. Rugsėjis yra mėnuo, kai pats laikas susiimti, jei norime įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme metų pradžioje ar bent kiek priartėti prie išsikelto tikslo. Jeigu ir toliau atidėliosime, šansų pasiekti metų pradžioje išsikeltus tikslus liks vis mažiau ir lauks eilinis nusivylimas savimi.
Kodėl atsitinka taip, kad vieni iš karto daro tai, ką suplanavo, o kiti nuolat atidėlioja? Ar žinojote, kad maždaug 92 proc. žmonių, kurie išsikelia naujametinius tikslus, net nepradeda jų siekti? Ir vos 8 proc. imasi konkrečių veiksmų ir eina iki galo, kol pasiekia savo užsibrėžtus tikslus? Kas skiria tuos 8 proc. ir likusius 92 proc.? Kokią paslaptį žino ta laimingoji mažuma?
Pasirodo tai mažumai nugalėtojų (angl. achievers), būdinga štai kas:
1. Jie pasiekia savo vadinamąjį „dugną“. Tai būsena kai suvoki, kad daugiau taip gyventi negali. Kad tau jau fiziškai bloga nuo šiandieninės situacijos. Kai daugiau nebenori taip jaustis ir taip gyventi.
Norintiems sulieknėti tą būseną gali sukelti skirtingi dalykai. Kažkam „dugnas” bus didžiausias iki tol buvęs skaičius ant svarstyklių. Vien jį pamačius įsijungs aliarmo mygtukas ir tą dieną jų gyvenimas pasikeis. Kažkam tas stiprus impulsas bus savęs pamatymas atostogų nuotraukoje, kai vaizdas toli gražu nedžiugina. Ir viduje užgims ryžtas, per kitas atostogas atrodyti ir jaustis puikiai. Kažkam stipria motyvacija gali tapti pavojinga gydytojų diagnozė apie ligą, kurią sukėlė antsvoris. Scenarijų gali būti daugybė.
Mano „dugnas” buvo suvokimas, kiek aš jau daug savo gyvenimo metų praradau vis „lieknėdama“, nuolat pasiduodama emociniam valgymui ir kasdien jausdama nepasitenkinimą savimi. Man pasidarė labai baisu vien pagalvojus apie tai, koks manęs laukia tolesnis gyvenimas, jei taip tęsis ir toliau. Man buvo baisu pagalvoti, kad vieną dieną po daug metų aš atsisuksiu atgal ir suvoksiu, kiek metų iššvaisčiau taip gyvendama. Man pasidarydavo fiziškai bloga vien nuo tos minties ir iš karto tapdavo daug lengviau saikingai maitintis ir reguliariai sportuoti.
Atsisėskite ir ramiai pagalvokite, kas blogiausio nutiks, jei jūs ir toliau tik žadėsite sau pagaliau sveikai gyventi ir sulieknėti. Koks bus jūsų gyvenimas po metų, penkių, dešimties? Kaip tai jus paveiks kaip žmogų, kaip tai įtakos jūsų pasitikėjimą savimi, jūsų sveikatą, santykius su artimaisiais? Kokias svajones jums teks paaukoti, kokių dalykų atsisakyti? Apgalvokite blogiausią ir skaudžiausi scenarijų, leiskite sau pajusti tuos neigiamus jausmus ir stipriai atsispirkite nuo jų. Tegul tai bus jūsų atspirties taškas į kitokią ateitį.
2. Kitas dalykas būdingas nugalėtojams – jie susikuria kasdieninius ritualus. Ritualus mes dar galime vadinti įpročiais. Tai dalykai, kuriuos darom kasdien, kad vis artėtume prie savo tikslo.
Jeigu vis dar esame nepatenkinti savimi, greičiausiai turime tokius ritualus, kurie tą nepasitenkinimą ir sukūrė. Dažnai vos pažiūrėjus į žmogų gali nuspėti, kokie jo kasdieniai ritualai. Esu tikra, kad išvaizda tos, kuri turi įprotį reguliariai judėti, sveikai maitintis ir rūpintis savimi, akivaizdžiai skirsis nuo tos, kurios ritualai - vakariniai pasisėdėjimai prie TV ekrano valgant ar kelios kavos ir pyragaičių pertraukėlės su kolegėmis.
Jei nusprendėte įgyti naujus, sveikesnius įpročius, neužsibrėžkite per daug. Pradėkit nuo pirmojo žingsnio.
Jeigu lieknėjate savarankiškai, susidarykite savo lieknėjimo planą. Nuo ko pradėsite pirmąją savaitę, ką prijungsite antrąją ir taip toliau. Pradėkite nuo to, kas lengviausiai įgyvendinama ir užsispyrusiai tęskite. Jeigu jūsų tikslas – atprasti valgyti saldumynus, pradėkite nuo to, kad suvalgote vienu desertu per dieną mažiau. Vėliau kas savaitę tą kiekį mažinkite. Jeigu jūsų tikslas – tris kartus per savaitę po valandą sportuoti, pradėkite nuo pusvalandžio lengvos mankštos ir kas savaitę laiką vis ilginkite, mankštą vis sunkinkite. Daug svarbiau, nei pats tikslo pasiekimas, yra žinojimas, kad progresuojame. Taigi, nuolatinis, net ir mažas judėjimas į priekį, jums suteiks dar daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tik nepamirškite karts nuo karto atsisukti atgal ir įvertinti, kiek daug jau nuo pradinio taško nueita.
Taigi, labai svarbu kasdienis naujų įpročių kūrimas. Kasdienis judėjimas link savo tikslo. Laikui bėgant net nepajusite, kad tai, kas iš pradžių atrodė neįveikiama ir reikalavo pastangų, šiandien yra kasdienis natūralus įprotis.
3. Be to, kad atlieka konkrečius kasdienius veiksmus, nugalėtojai dar dirba ir su savo protu. Jų tikslas – susikurti absoliutų žinojimą, kad jie gali ir pasieks savo užsibrėžtą tikslą. Viena iš priežasčių, kodėl mes nededame pakankamai pastangų, kad sulieknėtume, yra abejonės. Jos ypač stiprios, jei ir praeityje daug kartų nepavyko to padaryti. Vienas paprasčiausių būtų stiprinti savo tikėjimą – tai kasdieninis išgyvenimas jausmo, kad jau esame lieknos, kad jau jaučiamės taip, kaip visada norėjome jaustis ir atrodome taip, kaip visada norėjome atrodyti.
Garsiausi pasaulio atletai nebijo pripažinti, kad vien tik fizinėmis treniruotėmis nebūtų pasiekę tokių stulbinančių rezulatų. Kad šalia kasdienio sunkaus fizinio darbo sekė ir proto treniruotės.
Štai, pavyzdžiui, legendinis golfo žaidėjas Jackas Nicklausas ne kartą yra sakęs, kad dar prieš pakeldamas golfo lazdą, pirmiausiai vaizduotėje aiškiai pamato, kaip ja užsimoja, kaip taikosi į kamuoliuką ir kaip jis nurieda ten, kur ir buvo taikyta. Jo teigimu, toks ritualas labai stipriai prisidėjo prie jo taiklumo ir pergalių.
Kitas labai garsus britų bėgikas Rogeris Bannisteris, visam laikui įėjo į sporto istoriją. Šis dabar jau 85 metų buvęs sportininkas, užsibrėžė tikslą būti pirmuoju bėgiku, kuris nubėgs vieną mylią per mažiau nei 4 minutes. Iki tol to nebuvo pavykę padaryti niekam. Savo tikslą jis pasiekė. Sportininkas prisipažino, kad jam pavyko toli gražu ne tik dėl treniruočių. Tiesą sakant jis treniravosi ne ką sunkiau nei anksčiau. Tačiau šį kartą kasdienes treniruotes papildė darbas su savo protu. Jis aiškiai kasdien įsivaizdavo, kaip pasiekia savo tikslą. Toks kasdienis savo tikslo vizualizavimas jam padėjo patikėti, o galiausiai ir būti visiškai tikram, kad jis gali sumušti pasaulio rekordą. Įdomiausia tai, kad po šio įvykio daugybė sportininkų pakartojo ir net pagerino šį rezultatą, nors iki šiol to niekam nebuvo pavykę padaryti. R.Bannisteris tarsi pakėlė uždangą ir parodė, kad tai yra įmanoma. Visiems jo rezultatą pasiekusiems sportininkams tiesiog užteko pamatyti, kad tai yra įmanoma ir jie tai padarė.
Taigi ir jūs, ne tik kasdien įsivaizduokite save pasiekusias norimą svorį (apie tai, kaip teisingai ir veiksmingai tai daryti paskirtas ištisas knygos „Lieknėju Paskutinį Kartą“ žingsnis), bet ir ieškokite konkrečių gyvų pavyzdžių, kurie jums padės patikėti, kad tai jums įmanoma. Internete daugybė nuotraukų „iki” ir “po” su stulbinančiais sėkmingai sulieknėjusių rezultatais ir jų istorijomis. Juk mums tikrai daug lengviau patikėti, kad galime pasiekti tai, ką jau pasiekė kažkas kitas.
Taigi, norėdamos užbaigti metus lieknesnės, sveikesnės, laimingenės: kurkite kasdienius ritualus ir paverskite tai savo įpročiais, kasdien stiprinkite savo tikėjimą, kad jums tai įmanoma ir, pradėkite nuo labai stipraus „kodėl“ jums taip svarbu pasiekti savo tikslą.
Tikiuosi, kad man pavyko jums įkvėpti tikėjimo, kad dar šiais metais galite nuveikti tikrai daug. Kai pagalvoji, iki kalėdinio laikotarpio lieka trys mėnesiai. Per tokį laiką galima kalnus nuversti. To jums ir linkiu!
