Kai ji atsidūrė Niujorke, vargu ar kas nors galėjo pamanyti, kad ši ponia, pasižyminti nepriekaištingu skoniu ir mėgstanti aukštuomenės vakarėlius, staiga taps viena garsiausių dizainerių mados istorijoje. Jau pirmoji kolekcija ją pakylėjo iki aukščiausio taško. Ir iki šiol ji neužleidžia savo vietos olimpe, drabužius paversdama meno kūriniais.
Buvusio Venesuelos sostinės Karakaso gubernatoriaus šeimoje gimusi Maria Carolina Josefina Pacanins y Nino nuo mažens sukiojosi tarp aristokratų ir diena po dienos mokėsi stiliaus subtilybių – tiek savo namuose, tiek per aukštuomenės vakarėlius.
Ankstyva aštuoniolikametės santuoka su Venesuelos žemvaldžiu Guillermo Behrensu Tello po septynerių metų baigėsi skyrybomis. O su antruoju vyru markizu Reinaldo Herrera Guevara ji rado laimę. Iš abiejų santuokų C.Herrera susilaukė keturių dukterų – Mercedes, Anos Luisos, Carolinos ir Patricios, turi šešis anūkus.
1981-aisiais C.Herrera su šeima persikėlė gyventi į Niujorką. Ten sukūrusi savo drabužių liniją, tapo buvusios JAV pirmosios damos Jacqueline Kennedy-Onassis mylima dizainere.
Dabar C.Herrera – Michelle Obamos stiliaus deivė.
Griežto stiliaus švarkai, suknelės, tiesios kelnės ir siauri sijonai – tai idealūs moters, susijusios su politika, sąjungininkai.
Pateikiame interviu su C.Herrera, kuriame ji pasakoja apie savo gyvenimą, šeimą ir savo imperiją – mados namus „Carolina Herrera New York“.
– Kokie buvo pirmieji jūsų žingsniai mados pasaulyje?
– 1980-aisiais man kilo idėja sukurti drabužių kolekciją, o jau po metų ją demonstravau Niujorke.
Bet pasukti į mados pasaulį ryžausi tik savo vyro Reinaldo dėka. Nuo pat pradžių jis kaip niekas kitas palaikė ir nukreipdavo mane teisinga linkme. Man visuomet atrodė, kad gyvenime pagrindinė atrama yra šeima, būtent artimiausių žmonių pagalba suteikė jėgų įgyvendinti savo projektą.
Dabar žvelgdama į praeitį suvokiu, kad tik dėl atkaklumo, aistros ir ištikimybės madai man pavyko pelnyti sėkmę. Nors daugelis mano, kad mados pasaulis – vien spindesys ir prabanga, nereikia pamiršti, jog už viso to slypi didžiulis darbas.
– Iš kur semiatės įkvėpimo kurdama savo kolekcijas?
– Iš viso to, ką matau ir kas vyksta aplinkui. Kūrybinių minčių gali atsirasti muziejuje, skaitant knygą, pažiūrėjus filmą ar tiesiog vaikštant po paplūdimį.
Įkvėpimas – nuolatinis procesas, jis priverčia mane būti dėmesingą visam tam, kas supa.
– Kuo labiausiai patinka jūsų darbas?
– Tuo, kad kuriu naujas kolekcijas ir nuspėju ateitį mados pasaulyje, analizuoju tendencijas ir sugalvoju naujų drabužių. Dievinu keisti pasenusius modelius ir prikelti juos naujam gyvenimui.
Patinka, kai kas nors prieina ir pasisveikina, prašo nusifotografuoti atminimui. Suprantu, kad tai skamba keistai, būtent to daugelis žymių žmonių vengia. O aš tokius dėmesio ženklus laikau didžiausiu savo darbo įvertinimu.
– Išsiskiriate nepriekaištingu stiliumi, daugelis jumis žavisi, kopijuoja jūsų aprangą. Kas moterį daro elegantišką?
– Pirmiausia – individualumas. Svarbu ne tai, kuo moteris apsirengia, o tai, kaip prisitaiko drabužį ir jį pateikia. Legendinė Coco Chanel sakė: „Mada išeina, o stilius lieka.“
Elegantiškumas nesusijęs nei su pinigais, nei su grožiu. Reikia būti originaliai ir stilingai savo mintimis ir poelgiais. Elegantiška yra ta moteris, kuri gali skoningai įrengti savo namus, išsirinkti gerų knygų ir vertingų meno kūrinių. Tokios moterys išsiskiria iš visų kitų, nes elegancija – tai tikras talentas.
– Kaip atrodo jūsų diena?
– Kiekviena nauja mano gyvenimo diena skiriasi nuo buvusios, nes profesija reikalauja užsiimti visiškai skirtingais reikalais. Vienintelis, kas lieka pastovu, – pusryčiai lovoje mano numylėtinių – pudelio ir bokserio – draugijoje. Šio įpročio neatsisakysiu už jokius pinigus.
– Dukterys tikriausiai yra geriausios jūsų pagalbininkės.
– Keturios dukterys – geriausia mano gyvenimo dovana. Tik dvi padeda man darbuotis mados versle, bet, atvirai sakant, nė vienos jų neruošiu kaip savo įpėdinės.
Carolina užsiima parfumerija, Patricia – mada. Esu patenkinta jomis, jų darbu, bet joms pačioms teks spręsti, ar eiti mano pėdomis.
Carolina ir Patricia, kaip ir kitos dvi mano dukterys – Mercedes ir Ana Luisa – subrendusios moterys, puikiai supranta, ko nori gyvenime, sukūrė savo šeimas. Ir dirba kartu su manimi tik todėl, kad tai joms patinka.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Vaikštau po Niujorko Centrinį parką, skaitau.
Viename Čilės poeto Pablo Nerudos eilėraštyje yra tokia eilutė: „Myliu, kai tu tyli, lyg tavęs čia nėra...“ Šie žodžiai kaip tik apie mane: aš mėgaujuosi tyla, pasinerdama į savo mintis.
– Ar turite neužbaigtų projektų, kuriuos norėtųsi įgyvendinti?
– Esu smalsus, viskuo besidomintis žmogus, todėl man atrodo, kad jų ir per šimtą metų neužbaigsiu. Mados pasaulis – tikra svajonių visata.
