Pati daug metų kovojusi su papildomais kilogramais I.Gerčienė atrado būdą, kaip ne tik sulieknėti, bet ir išlaikyti esamą svorį. Visas savo žinias ji sudėjo į pačios sukurtą programą „Lieknėju paskutinį kartą“, kurios esmė – tikrųjų antsvorio priežasčių atradimas ir šalinimas, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Stilius".
Kai anksčiau Ieva bandydavo atsikratyti taip nekenčiamų papildomų kilogramų, jausdavosi taip, tarsi kovotų su vėjo malūnais. Žinių apie sveiką mitybą moteris turėjo pakankamai, tačiau niekaip nesisekė jų pritaikyti praktiškai.
„Priėjau tokią ribą, kai supratau: man nereikia dar vieno pavyzdinio dienos valgiaraščio ar ypatingos sporto programos. Man reikia ko nors daugiau. Kažkas yra mano viduje ir tai man trukdo lieknėti. Turiu tai išsiaiškinti ir pašalinti“, – tikino lieknėjimo programos autorė.
Ieva pasakojo, kad tuomet ji pradėjo skaityti literatūrą ne apie dietas, o apie psichologiją, gilintis į tai, kaip keisti savo įpročius ilgam. Pradėjusi taikyti šias žinias Ieva atsikratė papildomų kilogramų ir jie nesugrįžo iki šiol.
Dabar Ieva – sertifikatą turinti mitybos specialistė, padedanti aplinkiniams kovoti su antsvoriu. Jiems I.Gerčienė ne tik pateikia rekomendacijas, kaip keisti mitybą ir sportuoti, bet ir išanalizuoja psichologines priežastis, kurios trukdo sulieknėti visam laikui.
„Esu įsitikinusi, kad psichologija lemia 80 proc. lieknėjimo sėkmės. Kai susitvarkai galvą, tampa gana paprasta laikytis ir sveikos saikingos mitybos, ir sporto rekomendacijų“, – įsitikinusi I.Gerčienė.
Anot mitybos specialistės, reikia nustoti sau drausti valgyti tam tikrą, dažniausiai labai mėgstamą maistą. Draudimai sukelia pasipriešinimą.
Vertėtų valgyti tik tada, kai jaučiame fizinį alkį, ir sustoti vos pasijuntame sotūs. Vis dėlto daugumai moterų rekomendacija: valgyk tik išalkusi ir sustok pajutusi sotumą, pasirodo, labai sunkiai įgyvendinama užduotis.
„Dažnai taip yra todėl, kad daugeliui antsvorio turinčių žmonių būdingas emocinis valgymas. Jie valgyti nori net tada, kai nebejaučia alkio. Jie negali tam potraukiui atsispirti, ir toliau tęsiasi persivalgymo priepuoliai. Beveik visais atvejais, kai valgome nejausdami alkio, esame veikiami tam tikrų aplinkybių ir emocijų. Tad svarbu pamažu įveikti emocinį valgymą“, – pasakojo I.Gerčienė.
Ji įsitikinusi, kad su juo kovoti neįmanoma tada, kai trūksta motyvacijos. Jeigu ją atradus vis tiek nepavyksta atsispirti maistui, reikia paieškoti priežasčių dar giliau. Ieva pastebi, kad beveik visoms moterims laikytis sutarto lieknėjimo plano trukdo baimė ar įsitikinimai, susiję su lieknėjimu.
„Viena didžiausių vidutinio amžiaus moterų baimių – raukšlės. Daugelis moterų įsitikinusios, kad dėl lieknėjimo padidės odos raukšlėtumas.
Įsivaizduokite, galiu labai norėti lieknėti, bet kartu bijau tai padaryti, nes galiu susiraukšlėti. Tuomet pasiekiu efektą, kuris panašus į vairavimą, kai tuo pat metu spaudžiame akceleratoriaus ir stabdžio paminas“, – sakė Ieva.
Griežta dieta – bene blogiausias lieknėjimo būdas. Dėl jos organizmui pradeda trūkti naudingųjų medžiagų, silpsta imunitetas, dažniau sergama. Griežtos dietos žaloja ne tik organizmą, bet ir psichiką. I.Gerčienė prisiminė, kad nuo bandymo laikytis dietos prasidėjo jos nuolatinė kova su savimi.
„Griežta dieta įsuka į uždarą ratą. Taip įprantame sau ką nors drausti, jog net nepastebime, kad nebemokame normaliai maitintis: arba laikomės dietos ir save ribojame, arba valgome viską iš eilės, nejausdami jokio saiko.
Užsisuka savigraužos ir nuolatinio kaltės jausmo mechanizmas, kurį pablogina augantis svoris. Ir taip gyvename iki kito „susiėmimo“ ir sprendimo laikytis tos pačios ar naujos dietos. Šiam mechanizmui užsukti kartais užtenka vieno vienintelio bandymo laikytis dietos“, – įsitikinusi mitybos specialistė.
Dažnai giriamos iškrovos dietos beveik niekada netiks persivalgyti linkusioms moterims. Mat iškrovos dieta veikia lyg apribojimai, kuriems pasąmoningai priešinamės.
„Pati esu patyrusi jausmą, kai laukdama numatytos iškrovos dienos dieną prieš ją pradėdavau daugiau valgyti ir, jei pavykdavo išsilaikyti, kitą dieną atsigriebdavau – persivalgydavau. Taigi buvau griežtai nutarusi – jokių iškrovos dienų. Jos mane blogai veikdavo“, – pasakojo I.Gerčienė.
Tačiau iškrovos dieta gali būti puikus būdas svoriui reguliuoti, jei jos laikytis lengva ir tiek prieš ją, tiek po jos nekyla pagundos persivalgyti. Žinoma, rūpintis tuo, kiek ir ko valgote, reikėtų ir kitomis dienomis.
Savo praktikoje Ieva dažnai susiduria su įsitikinimais, neva negalima valgyti po šeštos valandos vakaro arba norint numesti svorio būtina atsisakyti tam tikros grupės produktų, pavyzdžiui, bulvių ar baltos duonos.
„Ne kartą esu susidūrusi, kad vakarais persivalgyti būdavo linkusios tos klientės, kurios manydavo, jog negalima valgyti po šešių. Suteikus sau leidimą valgyti bet kada, kai jaučiamas fizinis alkis, vakarinių persivalgymų tiesiog nebelikdavo“, – pasakojo I.Gerčienė.
Svarbu, kad pasirinktas lieknėjimo būdas būtų toks, kuris padeda ugdyti įpročius, kurių bus realu laikytis visą likusį gyvenimą.
Užuot laikiusis dietų, kurioms dažnai pritrūksta ryžto, derėtų tiesiog šiek tiek mažiau valgyti ir daugiau judėti. Kiek valgyti, pasako kūno mums siunčiamas sotumo jausmas. Jam atsiradus ir reikėtų sustoti. Jei valgysite tik išalkusios, ne tik mažiau suvalgysite, bet ir kūnas pamažu ims suprasti, kad badas jam negresia, tad nereikia kaupti riebalų arba valgyti daugiau nei norisi.
Renkantis produktus nereikėtų įsprausti savęs į rėmus. Svarbiausia, kad maistas būtų šviežias ir kokybiškas.
