Pirmosios dienos vakare, po beveik septynias valandas trukusio darbo, kruopštaus parinkimo kokius dizainerių kūrinius publikuoti, kokioje šviesoje gražiausiai žibės papuošalai, mergina lengviau atsipučia, pavaišina taure vyno ir sutinka papasakoti apie save daugiau. Stebint pro šalį skubančius žmones, Kristina su šypsena sutinka kiekvieną, kuris įtariai nužvelgdamas vitrinos langą, užsuka pasidairyti ar tiesiog pasivaišinti vyno taure. Tokių smalsuolių netrūksta - vieni tik žvalgosi, kiti įsigyja apyrankę, o treti išklauso ir asistentės pasakojimą apie suknelės sukūrimo istoriją.
Besišnekučiuojant jaukioje aplinkoje natūraliai kyla klausimas, kaip gi šovė tokia mintis - Baltijos šalių dizainerius pristatyti kur kas platesnei rinkai, o ypač čia - Londono madų širdyje? Atsiradimo istoriją Kristina pasakoja visai paprastai, lyg tai būtų įprasta lietuvių tarpe. „Svetainę pristačiau 2011-ųjų metų rudenį. Pati jau gyvenau čia, Didžiojoje Britanijoje, kuomet ir gimė idėja sukurti internetinį portalą, populiarinantį lietuviškąją madą. Antroji Kristina - Kristina Lisauskė prisijungė netrukus po to, kai susipažinome. Visai netikėtai geriausių draugų būryje išsišnekėjome apie ateities viziją ir rodos, jog abi kalbame viena kalba. Tad nuo praėjusių metų mes esame dvi Kristinos, kurios eina vakarop. Darbais pasiskirstėme labai natūraliai: pati parduotuvė, jos plėtra, dizaineriai - mano atsakomybė, o mano kolega atsakinga už naujus produktų sukūrimą, jų gamybą“, - pasakoja K.Armonaitė. Pati idėja, kaip pasakoja Kristina, kilo iš „natūralios traukos mados naujienoms“, nes jau paauglystėje mada domėjosi labiau nei jos bendraamžės. Susiformavęs draugų ratas leido siekti kur kas daugiau, o gyvenime naujovių nebijanti mergina nepabijojo Londone būti pirmąja, kuri pristatys lietuvių dizainerių kūrinius.
„Vieną niūrų vakarą su drauge, tikriausiai gurkšnodamos vyną, šnekučiavomės su mus aplankiusiomis dizainerėmis Dovile Gudauskaite ir Sandra Straukaite. Natūraliai pokalbiuose nuklysdavome į mados tendencijas, idėjas. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenau jau 7-erius metus, ir neretai praeiviai ar kolegos žavėdamiesi domėjosi, iš kur pirkau tam tikrus drabužius ar aksesuarus. Neslėpsiu, kelis kartus kolegoms teko aiškinti ir kur randasi tokia Lietuva. Tą lemtingą vakarą, tinkamoje kompanijoje, ir kilo idėja - o kodėl gi nepabandžius pažįstamų dizainerių kūrinius pristatyti čia? Sandra, galima sakyti, ir buvo pirmoji iniciatorė, palaikiusi tokią idėją. Vėliau viskas ėmė klostytis labai natūraliai“, - prisimena Kristina.
Dabar merginų sukauptoje kolekcijoje - aštuoniolikos dizainerių darbai, tarp kurių vis tik daugiausiai lietuvių, penki latviai ir vienas estas. Mergina džiaugiasi, nes pradžia išties nebuvo lengva. Tokia mergina turėtų būti itin garbinama lietuvių tarpe, negalinčių, tačiau siekiančių savo kūrinius „išvežti į platesnius vandenis“. Tačiau Kristina sako, kad neretai tenka nusivilti - lietuviai nori visko, čia ir greitai.
„Kartais liūdina sukurtas stereotipas, kad madų sostinėje Londone visi aptekę pinigais, ir naujus produktus akimirksniu graibsto iš parduotuvių vitrinų. Būna akimirkų, kuomet išties sunku, bet tokiais vakarais, kaip šiandien, patikiu stebuklu - patį pirmąjį vakarą nustebino į parduotuvę užsukęs Latvijos ambasados darbuotojas, kuris itin domėjosi mūsų verslu. Pažadėjo, kad kontaktais ir informacija būtinai pasidalins su verslo asociacijomis. Toks trumpas pokalbis buvo neapsakomai malonus, nors ir labai nustebinęs. Nepakartojamas jausmas, kai tokio susidomėjimo sulauki iš kitataučių“, - sako Kristina.
Kristina didžiuojasi, jog parduotuvėje ji siūlo tik unikalius ir kokybiškus kūrinius. Neretai ir pati dėvi dizainerių kurtus drabužius. Mergina pasakoja, kad buvo tokių, kurie norėjo, jog „Kristina Goes West“ parduotų ir jų kūrinius, tačiau taisyklė griežta - dizaineris turi būti genetiškai susijęs su Lietuva ar kitomis Baltijos šalimis „Kelioms kompanijoms, net iš Kinijos, teko sakyti griežtą ne“, - šypsosi mergina.
Visada besidominti mados tendencijomis, Kristina anksčiau ir pati į rankas paimdavo adatą su siūlu. Jau paauglystėje svajojo tapti dizainere. Tačiau pasirinkusi su tuo nieko bendro neturinčias politikos studijos, ir Lietuvoje, ir Londone vėliau „duoną užsidirbdavo“ dirbdama marketingo srityje. Kristina slapčia pavydėjo laisvai samdomiems darbuotojams. Ne itin mylimas, o kartu ir alinantis, stresą keliantis darbas, vertė siekti daugiau. Mergina dar dabar netveria džiaugsmu, kad ištarė „ne“ ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir darbo pobūdis, gyvenimą Londone nudažė kur kas gražesnėmis spalvomis. Šiuo metu Kristinos kasdienybėje daugiausiai dėmesio reikalauja mados verslas, tačiau tai puikiai pavyksta suderinti su laisvai samdomos reklamos srities specialistės darbu.
Dabar, nepraėjus nei dviems metams, abi Kristinos gali pasigirti dar vienos brandintos idėjos rezultatu. „Taip dirbdamos išvien, šiandien su Kristina jau galime pasigirti savo pirmąja rankine. Tai bus pirmasis mūsų abiejų produktas, turintis mūsų dizainą ir logotipą. Į pirmąjį kūrinį norėjosi sudėti atsakingiausiai rinktas detales, pateikti jį kuo tobuliau, tad natūraliai šiek tiek uždelsėme pristatyti jį pavasario kolekcijos pradžioje. Esame labai juo patenkintos, ir tai tik visko pradžia“, - šypsosi Kristina.
Londone jau antrą kartą atidaroma „Kristina Goes West“ parduotuvė prisiglaudė po „Pop Up Britain“ stogu - organizacija, skatindama jaunų, pradedančių verslininkų idėjas, teikia nuolaidas jau įsteigtų parduotuvių nuomai.
Kompanija įsteigusi keletą parduotuvių D.Britanijos prabangiausių rajonų gatvėse, kuriose atrinktiems kandidatams dviems savaitėms suteikiamos patalpos populiarinti savo produktus. Kol Kristina pasakoja apie „Pop Up Britain“ pagalbą, įsiterpia jos sužadėtinis Luke'as pasakodamas, kaip pats stebėjo britų požiūrį į lietuvius ir kaip stipriai jis pasikeitęs dabar. Vyras neslepia, kad buvo smagu stebėti, kaip pamažu griuvo britų nuomonė, kad lietuviai atvyksta tik dirbti statybose, ar garsėti žiauriais nusikaltimais. „Jie negali atsistebėti, kokie talentingi ir kūrybingi yra rytų europiečiai, ir vis dažniau natūraliai įtraukia juos į savo aplinką. Nebėra sienų, barjerų, visi priimami už tai, kuo jie yra, o ne iš kur kilę“, - sako Luke'as.
Vos pasitaikius progai pakalbinti Kristiną ir Luke'as kitomis temomis, neretai pokalbis pakrypsta apie jų vestuves, kurios vyks kitų metų rugpjūtį. Luke'as šypsodamasis skuba pažymėti, jog vestuvės būtinai vyks Lietuvoje ir būtinai atvyks visi jo giminaičiai ir draugai iš Prancūzijos. Šešerius metus kartu praleidusios poros akys dar labiau sužibsi paklausus apie pasirinktą vietą ar suknelę, tačiau Kristina sako, jog tokiai ypatingai dienai suknelės dar neieškojusi, nors modelį mintyse jau senai įsivaizduoja.
Viso vakaro metu Kristinos sužadėtinis rūpinasi kūriniais, aplinka, neretai pakalbina besidominčius klientus, kartais net bandydamas pakartoti lietuviškus žodžius. Kristina pasakoja, kad rašyti mėgstantis sužadėtinis neretai padeda, kai pritrūksta įkvėpimo, ar tiesiog laiko. Luke'as juokauja, kad kartais tenka paminti vyrišką savo būdą atrašinėjant Kristinos laiškus ir apsimetant pačia autore parodyti visas sukauptas žinias apie dizainerių kūrinius. Stebint porą, rodos, jog jie partneriai ne tik gyvenime, bet ir sparčiai besivystančiame mados industrijos versle.
Kristina džiaugiasi, jog žmonės noriai domisi iš kur atkeliavo suknelė, ar kaip buvo siuvama rankinė. „Kiekvieną kūrinį atrenkame itin kruopščiai. Mums rūpi ne tik, ar jis bus populiarus, noriu išgirsti visą jo istoriją, idėją bei gaminimo būdą. Širdį paglosto, kai galiu visą tai perteikti ir susidomėjusiam pirkėjui. Tai nenutrūkstamas darbas, nuolat populiarinant Lietuvos vardą, pabrėžiant lietuvišką kokybę, dizainerių kruopštumą, išskirtinumą ir atsakingumą. Teko apsiginkluoti geležine kantrybe, aukščiau kilstelti galvą ir nei sekundei nesuabejoti šio verslo išskirtinumu“, - sako K.Armonaitė.
Kristina neslepia, jog dažnai teko keisti sukurtus mitus apie tolimas Baltijos šalis. „Neretai tenka stebėti nustebusius klientus, kai papasakojama drabužio, rankinės ar papuošalo istorija, ir dažnas nustemba, kad tai rankų darbas. Smagu griauti mitą, jog naudojame unikalias technologijas, kad tai ne masinė gamyba, o darbščių rankų kūriniai. Tas paskutinis prisilietimas prie drabužio, kai siuvama „made in Lithuania“ etiketė, taip maloniai paglosto širdį“, - nuoširdžiai šypsosi mergina.
