Tačiau kažkada tatuiruotėmis puošėsi toli gražu ne visi. Savo kūnus jomis, visų pirma, margindavo jūrininkai, taip pat nuteistieji ir prostitutės. Maža to, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje manyta, kad tatuiruotės gali apskritai išnykti, nes joks modernus žmogus nenorės turėti piešinių ant savo kūno.
Identiteto dalis
Dabar tatuiruočių gali turėti bet kas, o kažkada tai buvo žymė, kad jos savininkas priklauso kuriai nors visuomenės grupei ar socialiniam sluoksniui.
„Tatuiruotes pirmiausia darydavosi darbininkai. Vadovybė jų nesidarė. Tatuiruotės buvo kone privaloma jūrininkų identiteto dalis“, – pasakojo Stokholmo jūrų istorijos muziejaus darbuotoja Karin Fredriksson.
Tatuiruotasis karalius
Muziejaus kuratorius Frederikas Blomqvistas pasakojo, kad tatuiruotės rodė ir profesinį patyrimą, pavyzdžiui, kad jūrininkas perplaukė septynias jūras arba apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį.
Tatuiruotės buvo pasididžiavimo savo pasiekimais ženklai. Juk kuo daugiau pasaulio jūrininkas buvo apkeliavęs, tuo išdidesnis galėjo jaustis.
Tiesa, aukštesnių visuomenės sluoksnių atstovai manė, kad tatuiruotės – tik banditų, prostitučių ir nusikaltėlių puošmenos. Su laiku ši nuostata pasikeitė.
„Labiausiai požiūris į jas pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Šiandien nebemanoma, kad žmogus yra nusikaltėlis vien todėl, kad jis turi tatuiruočių. Pavyzdžiui, Danijos karalius Frederikas IX turėjo didžiulę tatuiruotę ant krūtinės ir mėgdavo vaikščioti ją apnuoginęs. Taigi tatuiruotes pamėgo ir aukščiausiųjų visuomenės sluoksnių atstovai“, – teigė F. Blomqvistas.
Bijojo, kad išnyks
Stokholmo jūrų istorijos muziejuje tatuiruočių pavyzdžiai ir tatuiruotų jūrininkų nuotraukos pradėti rinkti jau nuo ketvirtojo dešimtmečio. Tai daryti skatino baimė, kad tatuiruotės atsidūrė ties išnykimo riba. Tuomet manyta, kad jokie modernūs žmonės nenešios ko nors panašaus ant savo kūno.
Tačiau tatuiruotės neišnyko, ir muziejus toliau teberenka jų pavyzdžius. Čia eksponuojami ir dabartinių jūrininkų kūnus puošiantys piešiniai.
Pastebėta, kad dabar vis labiau populiarėja tradiciniai, vadinamieji senosios mokyklos, tatuiruočių piešiniai, kuriais anksčiau dabindavosi jūrininkai.
Žymėjo heteroseksualumą
Anksčiau kiekviena tatuiruotė turėjo ypatingą reikšmę. Pavyzdžiui, moteris – apsinuoginusias ar apsirengusias – vyrai tatuiruodavosi ne šiaip sau.
„Kai kurie vyrai, ypač profesijų, kuriose netrūko homoseksualumo, atstovai, ant savo kūnų išsitatuiruodavo merginas tam, kad parodytų, jog jie myli būtent moteris“, – paaiškino K. Fredriksson.
Kregždė parodydavo, kad žmogus perplaukė pusiaują.
Burlaivis, ištatuiruotas ant krūtinės, reiškė, kad jūrininkas perplaukė septynias jūras.
Dvi ašaros ant skruostų kai kuriuose kalėjimuose rodė, kad jų savininkas – žmogžudys. Taip pat ašaros galėjo reikšti labai artimo žmogaus praradimą.
Pavojingi gyvūnai, tokie kaip tigras, su pražiotais nasrais, anksčiau paprastai simbolizuodavo vyriškumą ir galią. Dabar tai yra tvirtybės ženklas, vienodai populiarus tarp abiejų lyčių.
Parengė Giedrė Balčiūtė
