Gyvendama Vilniuje Tatjana tarp draugų ir kolegų buvusioje Lietuvos kino studijoje, kur beveik du dešimtmečius dirbo dailininko asistente ir aprengėja, garsėjo kaip gabi siuvėja bei mezgėja.
Prieš šešerius metus pradėjusi dirbti Dublino kino studijoje, kur suka filmus pasaulinio garso režisieriai su ryškiausiomis teatro ir kino žvaigždėmis, Tatjana panoro išmokti angliškų skrybėlių gamybos paslapčių.
Prestižinėje Londono mados kolegijoje ji mokėsi pas vieną žymiausių Anglijos skrybėlių meistrų Andrew Bristow, kuris yra dirbęs pasaulio skrybėlių grando Philipo Treacy dirbtuvėse.
„Iš pradžių svajojau apie prašmatnių pirštinaičių gamybą, bet vėliau sugundė skrybėlės.
Iki studijų Londone pati nė karto nebuvau užsidėjusi skrybėlės ir kažin ar kada nors ja puošiuosi. Nebent kokią savo sukurtą gėlę įsisegčiau“, – šyptelėjo Tatjana.
A.Bristow meistriškumo pamokos jai atsėjo nemenkus pinigus ir truko kelis kartus po dvi savaites.
Iš pradžių Tatjana abejojo, ar per tokį trumpą laiką įmanoma išmokti skrybėlių gaminimo ir kūrybos paslapčių, kurios Anglijoje puoselėjamos šimtmečius.
„Atvykus į Londoną pas A.Bristow, jau pačią pirmą dieną teko kibti į darbą. Neturėdavau laiko nei pasidairyti po miestą, nei pavalgyti, nekalbant apie išsimiegojimą.
Tačiau kelių mėnesių studijos man davė tiek, kiek vargu ar būčiau išmokusi per kelerius metus kokioje nors aukštojoje mokykloje“, – savo patirtį Londone prisiminė Tatjana.
Kartu su ja mokėsi moterys iš Šveicarijos, Kinijos, Vokietijos, Honkongo. „Iš Lietuvos buvau vienintelė. Ko gero, A.Bristow mane prisimins ilgai“, – linksmai kalbėjo Tatjana.
Išvykdama į Londoną Dubline ji privalėjo pasirūpinti skrybėlių gamybai būtinomis priemonėmis – specialiomis adatomis fetrui ir šiaudinėms medžiagoms siūti, įvairiais smeigtukais, prijuostėmis.
Baigiantis studijoms Londono menų kolegijoje Tatjana privalėjo pagaminti kokteilinę skrybėlaitę ir tokio stiliaus skrybėlę, kokias dėvi Anglijos karalienė Elizabeth II.
„Viena svarbiausių karalienės skrybėlių paslapčių, kad jos gaminamos iš bananų pluošto medžiagos. Ji visiškai natūrali, tad būtina turėti specialias skrybėlių formas. Tai pats brangiausias darbo įrankis“, – pasakojo Tatjana.
Medines skrybėlių formas jai tenka užsisakinėti iš patyrusių meistrų – jos atsieina nemenkus pinigus.
„Neseniai vienas kolega gimtadienio proga man padovanojo tokį „medį“, kuris, matyt, kainavo kelis šimtus svarų sterlingų. Norėtųsi turėti įvairių dydžių, formų, nes juk žmonių galvos – skirtingo dydžio.
Tačiau aš tokios prabangos kol kas negaliu sau leisti, todėl naudoju įvairiausius tempiklius“, – apie skrybėlių gamybos paslaptis kalbėjo Tatjana.
Kadangi bananų pluošto medžiaga dažoma tik natūraliais dažais, medžiagos skrybėlei kartais prireikia kelių sluoksnių, kuriuos tenka derinti, klijuoti, papuošti, gamyba užtrunka ilgai.
„Bet jei prireiktų naujos skrybėlės, per dieną ar dvi sugebėčiau pagaminti, nes Londone išmokau daugybę jų gamybos paslapčių.
Pasiūčiau ir prie skrybėlaitės tinkančias pirštinaites, nes turiu gerų iškarpų. Bet tokia greitoji gamyba atsieitų nepigiai“, – nesikuklino Tatjana.
Didžiojoje Britanijoje vardinės dizainerių skrybėlės, kokiomis damos puošiasi per karališkąsias Askoto žirgų lenktynes arba aukštuomenės priėmimų metu, kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių svarų sterlingų.
Per kelerius metus Tatjana pagamino apie 100 įvairiausių skrybėlaičių.
„Kol kas jas kuriu savo malonumui arba dovanų draugams. Kiekvienas amatas reikalauja kantrybės ir patirties. Be to, skrybėles, kaip reikalauja angliškos tradicijos, siuvu tik rankomis – ypatingais dygsniais.
Jei prireikia, ir plunksnas pati nudažau. Taip mane išmokė A.Bristow. Kitaip dirbti nebegalėčiau“, – prisipažino Tatjana.
Labiausiai jai šiuo metu patinka gaminti fetrines skrybėlaites: „Su šia medžiaga įdomu dirbti – fetras kur kas malonesnis. Bananų pluošto medžiaga kieta – susibadau, kartais net susipjaustau rankas.“
Savo skrybėlaites Tatjana ženklina anglišku užrašu „Zeta Hats“ („Zeta“ – pirmosios dvi vardo ir pavardės raidės, angl. hats – skrybėlės).
„Jeigu kada nors išsipildys mano svajonė Vilniuje atidaryti nedidelį skrybėlių saloną, matyt, savo prekių pavadinimo nekeisčiau“, – paslaptingai apie ateitį prasitarė Tatjana.
Skrybėlių meistrystė Tatjanai pastaraisiais metais pravertė ir pagrindiniame darbe – Dublino kino studijoje, kur filmų dailininkų asistente jau dirbo ne vienoje kino juostoje su žinomiausiais pasaulio aktoriais.
„Kai kino studijoje prasitariau, kad moku gaminti skrybėles, tapau jų meistre, o kartais ir kūrėja, nes dažniausiai aktoriams skrybėlės brangiai nuomojamos“, – pasakojo Tatjana.
Jai yra tekę prie kostiumo sukurti skrybėlaitę garsiai Anglijos ir Holivudo aktorei Joely Richardson, vaidinusiai Dubline kurtame istoriniame seriale „Tiudorai“.
Aktorė sukūrė Anglijos Tiudorų dinastijos karaliaus Henriko VII paskutinės žmonos Catherine Parr vaidmenį.
„Kol prie epochinio J.Richardson kostiumo pritaikiau tinkančią skrybėlę, teko sukarpyti ne vienus kailinius, įsigytus dėvėtų drabužių parduotuvėse. Bet, atrodo, skrybėlė pavyko“, – džiaugėsi Tatjana.
Jai taip pat teko kurti skrybėlaites filmo „Kvepalai“ režisieriaus Michaelio Rymerio juostoms.
2012-aisiais, kai britų televizijoje buvo kuriamas vienas brangiausių serialų, skirtas laivo „Titanikas“ katastrofos šimtmečiui, Tatjanos sukurtomis ir pasiūtomis skrybėlėmis puošėsi dvi pagrindinės aktorės.
Vieną kurioziškiausių ir sunkiausių užduočių lietuvė buvo gavusi iš filmo „Tiudorai“ dailininkės: „Buvau paprašyta sukurti prie XV amžiaus bitininko kostiumo derančią kepurę.
Kad iš kepurės būtų aišku, jog žmogus – bitininkas, man teko prie jos pritvirtinti tinklelį. Darbą reikėjo atlikti labai greitai.
Netoliese vyko statybos, todėl nutariau tinklelio paprašyti statybininkų, kurie tinklelius naudoja sienų nelygumams paslėpti.
Išbalinau jį ir pritvirtinau prie kepurės. Tai, ką buvau išmokusi Lietuvos kino studijoje, – ką nors sukurti iš nieko, praverčia ir dirbant su Holivudo žvaigždėmis.“
100
Maždaug tiek skrybėlių pagal šimtmečius Anglijoje puoselėtas tradicijas jau sukūrė Dubline gyvenanti T.Žemčiugova (nuotr.).
