Per ilgą gyvenimą jis jautė aistrą savo šventajai trejybei – šeimai, madai ir sportui.
Gegužės 9-osios rytą liūdėti paliko žmoną Rositą (82 m.), vaikus ir 250 mados namų „Missoni” darbuotojų.
„Jis buvo itin dėmesingas žmogus. Iš tiesų „Missoni” įmonė buvo tarsi viena šeima. Mano mama čia dirbo trisdešimt metų. Išeidama į pensiją ji verkė”, – sakė vienas darbuotojų.
Kadaise „Missoni” mados namus išgarsinusi stiliaus dievaite vadinama Anna Piaggi sumanė interviu parengti klausdama, su kuo Ottavio ir Rositai asocijuojasi viena ar kita raidė.
Atsakymuose skambėjo žodžiai: „vaikai”, „meilė”, „namai”, „grožis”, „sėkmė”, „laimė”, „šeima”.
Gimęs 1921 metų vasario 11 dieną Dubrovnike O.Missoni tapo ne tik garsiu dizaineriu, bet ir atletu.
Daugybę aukštų apdovanojimų pelniusiam vyrui būtent sportas padovanojo nuostabų susitikimą: per vienas žaidynes jis sutiko didžiąją savo gyvenimo meilę ir ištikimą palydovę – žmoną Rositą Jelmini.
Laiminga santuoka jiems padovanojo tris vaikus: Vittorio (1954 m.), Lucą (1956 m.) ir Angelą (1958 m.).
1953 metais susituokę Ottavio ir Rosita apsigyveno Galaratės mieste, kur pusrūsyje atidarė nedideles trikotažo dirbtuves. Pora negalėjo įsigyti modernios mezgimo technikos, tad sumanė paprastą trikotažą pagyvinti įvairiaspalviais įvairaus pločio juostelių raštais. Taip spalvingas zigzagas tapo skiriamuoju „Missoni” braižu.
Dėl kuriamo žaismingo margaspalvio trikotažo žurnalistų ir mados kritikų O.Missoni buvo pramintas spalvų stebukladariu.
Tai savo užuojautoje paminėjo Milano meras Giuliano Pisapia, teigdamas, kad tik džiugios sielos žmogus galėjo padovanoti spalvų vaivorykštę, atpažįstamą visame pasaulyje.
Užuojautą pareiškė ir Italijos lengvosios atletikos federacijos (FIDAL) prezidentas Alfio Giomi: „Garsus mados dizaineris ir puikus atletas Ottavio Missoni turėjo įgimtą talentą ir išskirtinį kūno sudėjimą.”
Net ir paskutinį savo gyvenimo vakarą Ottavio per televiziją stebėjo transliuojamas teniso varžybas.
Didysis Tai – taip šiltai jį vadino artimieji – mirė prislėgtas sūnaus Vittorio (1954–2013) netekties. Sausio mėnesį prie Venesuelos krantų dingus sūnaus lėktuvui Ottavio nepajėgė susitaikyti su šia skaudžia netektimi. Mūsų pasaulį kūrėjas paliko skaudama širdimi.
Tačiau liko jo didžiulė dovana – O.Missoni įrodė, kad trikotažo galimybės beribės. Kūrėjo rankose beformė medžiaga virsdavo lengva ir viliojančia materija.
„Tas, kuris renkasi „Missoni”, žino, kad perka ne tiesiog madingą daiktą. Perka istoriją, tradiciją, kuri bus madinga amžinai”, – pranašiškai kalbėjo O.Missoni.
Kūrėjui priklauso ir aikštynas, ir podiumas
Per savo karjerą Ottavio Missoni laimėjo aštuonis valstybinius lengvosios atletikos apdovanojimus, 23 kartus vilkosi nugalėtojo marškinėlius, 1939 metų pasaulio studentų žaidynėse laimėjo auksą, 1948-aisiais olimpinėse žaidynėse užėmė šeštąją, o 1950 metais – ketvirtąją vietą Europos lengvosios atletikos čempionate.
Sporto karjerą nutraukė Antrasis pasaulinis karas – jaunuolis išėjo į frontą Egipte ir ketveriems metams pateko į britų nelaisvę.
1947 m. Ottavio kartu su draugu disko metiku Giorgio Oberwegeriu Trieste įkūrė trikotažo mezgimo cechą.
1948 m. Italijos rinktinė Londono olimpinėse žaidynėse vilkėjo O.Missoni sukurtas „Venjulia” uniformas. Ją vilkėdamas dalyvavo ir pats Ottavio.
1969 m. amerikiečių žurnalas „Woman’s Wear Daily” viršelį skyrė „Missoni” apdarams.
1973 m. mados namams „Missoni” Dalase įteiktas prestižinis mados apdovanojimas „Neiman Marcus Fashion Award”.
1975 m. pradėti kurti ir aksesuarai, papuošalai, namų tekstilė. Atidarytos parduotuvės visoje Italijoje, Paryžiuje, Vokietijoje, Japonijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Niujorke.
1983 m. „Missoni” sukūrė sceninius kostiumus „La Scala” teatrui Milane.
1997 m. laimingi Ottavio ir Rosita Missoni perdavė savo verslą vaikams ir anūkams. Dukters Angelos kūrybos savitumas suteikė „Missoni” stiliui dar daugiau žavesio.
2005 m. „Missoni” mados namai pasirašė sutartį su įmone „Rezidor SAS” ir įkūrė viešbučius Edinburge, Kuveite ir Dubajuje.
