Legendinis mados kūrėjas Yves’as Saint Laurent’as yra prisipažinęs, kad niekas kitas jo taip neskaudina kaip madai aklai vergaujanti moteris.
Tačiau prieš keletą metų įsivyravusios slogios nuotaikos lėmė ir mados pokyčius. Dizaineriai vienas po kito pristatė baikščios, suvaržytos moters įvaizdį, išpopuliarėjo neutrali spalvų paletė, matiniai audiniai, gerokai per dideli, kūną slepiantys siluetai.
Pasaulio didmiesčių gatvėse dauguma moterų atrodo kaip viena, nes stengiasi rinktis saugumo, išorinio tvirtumo įspūdį sukuriančius drabužius.
Vis dėlto Paryžiaus mados dizaineriai nusprendė užbaigti užsitęsusią minimalizmo erą ir klientes ragina išreikšti emocijas, puoselėti moteriškumą.
Puiki platforma šioms idėjoms – XX amžiaus šeštojo dešimtmečio kūrėjų darbai, Antrojo pasaulinio karo baisumus išgyvenusioms moterims sužadinę norą vėl domėtis mada.
To laikotarpio siluetus tyrinėję jaunieji šių dienų talentai juos sėkmingai pritaikė šiuolaikinės moters poreikiams ir patvirtino, kad mados ratas niekada nesiliauja suktis.
Vieną didžiausių staigmenų mados savaitės metu pateikė mados namų „Christian Dior” dizaineris Rafas Simonsas.
Belgas, beveik metus dirbantis legendiniuose mados namuose, atsisakė įprasto asketiško braižo ir pristatė švelnų, net kiek siurrealistišką „Dior” moters įvaizdį.
Moteris, įkvėpta ankstyvųjų menininko Andy Warholo darbų, rudenį rinksis figūrą paryškinančius švelnių spalvų kostiumėlius, siuvinėtus aukštakulnių batelių atvaizdais.
Taip pat ją vilios šaltajam sezonui pritaikytos juodų ir baltų mezginių suknelės, dailininko Rene Gruau darbus primenantys elegantiški A raidės formos paltai surišama apykakle.
Maloniai nustebino ir amerikiečio Alexanderio Wango debiutas „Balenciaga” mados namuose.
Nors kinų kilmės dizaineris geriausiai žinomas dėl savito gatvės mados suvokimo, visą sausį tyrinėjęs „Balenciaga” archyvus jis pateikė stiprią, mados namų įkūrėjo Cristobalio Balenciagos talentą pagerbiančią kolekciją.
A.Wangas domėjosi švelniais apvaliais kirpimais, šeštojo dešimtmečio architektūriškais siluetais, tačiau juos sumažino, pritaikė „prêt-à-porter” standartui ir pristatė nuostabius apvaliai kirptus švarkus, palaidines, sijonus.
Tiesa, 29-erių dizaineris nepamiršo nustebinti įdomiu technologiniu sprendimu – baltais dažais padengęs juodus mezginius, A.Wangas sukūrė trupančią beržų žievę primenantį efektą. Jis tarsi simbolizavo mados namų atsinaujinimą, besiveržiančią jaunatvišką energiją ir moteriškumą.
Tradicinio griežtumo atsisakė ir „Celine” mados namų kūrėja britė Phoebe Philo.
Praėjusiais metais susilaukusi trečios atžalos, dizainerė iš naujo suvokė, ką reiškia begalinė meilė ir švelnumas, kaip motiniški instinktai pakeičia moters požiūrį ne tik į save, bet ir į aplinką.
Įkvėpta šių jausmų, ji ant podiumo parodė turbūt jaukiausią ir emocingiausią savo kolekciją, kurioje vyravo šiltos pastelinės spalvos, šiek tiek per dideli siluetai, apvalūs ir banguoti audinio kirpimai.
Dizainerė vengė net griežtesnių užsegimų – didžioji dalis drabužių tiesiog susiaučiami, o glėbyje delninukes laikiusios manekenės atrodė lyg gintųsi nuo atšiaurių žiemos vėjų.
Galbūt šiek tiek chaotiškai, tačiau maloniai atrodė ir „Lanvin” mados namų kolekcija. Jau dvyliktus metus kuriantis nuosaikios prabangos etaloną, „Lanvin” dizaineris Alberas Elbazas šįkart susirūpino moters laime. Ar ji džiaugiasi dėvėdama jo kurtus drabužius? Ar jai įdomi mados namų istorija?
Ant podiumo elegantiškus kostiumėlius ir sukneles platėjančia apačia demonstravusios manekenės atrodė patenkintos. Net jei šešėlis ir paslėpdavo šypseną, ją grąžindavo kaklą puošiantys vėriniai su žodžiais „Love”, „Happy” ir „Cool”.
Stipriąja moters prigimties puse domėjosi jaunas belgų kūrėjas Anthony Vaccarello, sparčiai populiarėjantis mados versle.
Patogūs ir labai patrauklūs bei gundantys šio dizainerio darbai ateinantį rudens ir žiemos sezoną bus siūti iš juodos odos, puošti metaliniais akcentais ir pagyvinti asimetriškais kirpimais.
Nors ši kolekcija tamsi, jaukumo ir subtilaus moteriško žavesio jai suteikė trumpų sijonų ir kašmyro megztinių deriniai, beveik perregimos palaidinės po odiniais švarkais, viliojamai prasegti klasikiniai tamsūs marškiniai.
A. Vaccarello moteris puikiai žino, kad grožis ir moteriški kerai – geriausi papuošalai net spaudžiant šalčiui.
Panašiai manė ir kitas jaunas Paryžiaus kūrėjas – „Balmain” dizaineris Olivier Rousteing’as, susižavėjęs mados klasikų Paulio Poiret ir Christiano Lacroix prašmatniu stiliumi bei futurizmo idėjomis.
Sujungus šias dvi priešybes atsirado reta, aukštosios mados standartus atitinkanti kolekcija, kurios pamatai – plačių pečių auksu siuvinėti švarkai ir arabiško stiliaus kelnės aukštu liemeniu.
Nors šiuos puošnius drabužius sunku įsivaizduoti gyvenimiškoje situacijoje, „Balmain” klientei tai – nė motais. Ji – tikra vakarėlių liūtė, dievinanti dėmesį, tad ryškios spalvos, netikėti siluetai jai padės išsiskirti iš minios ir parodyti savo charakterį.
Netikėta maištinga nuotaika nustebino „Givenchy” dizaineris Riccardo Tisci, šį sezoną išsižadėjęs religinių motyvų ir gotikinės romantikos.
Įkvėptas ankstyvųjų savo darbų ir XX amžiaus pradžios italas sujungė aukštosios mados tradicijas su gatvės mada bei grandžo stiliumi.
Ši keista sintezė leido atsirasti gana neįprastiems deriniams: ant nėrinių suknelių manekenės dėvėjo stirniuko Bembio atvaizdu puoštus džemperius, prie ilgų sijonų – kiek per didelius megztinius, o ant romantiškų suknelių su raukiniais – odinius baikerių stiliaus švarkus.
Įvaizdžiui dar daugiau aštrumo suteikė ryškiaspalviai perukai ir raudonų atspalvių makiažas.
Garsaus dainininko Paulo McCartney dukra dizainerė Stella McCartney, mados pasaulyje vertinama dėl praktiškų ir minimalistiškų siluetų, ateinančiam šaltajam sezonui pasiūlė trapius pečius slėpti po vyriško stiliaus paltu ir švarku.
Jos drabužius vilkėjusios manekenės dėvėjo tamsaus juostuoto audinio tiesaus kirpimo paltus ir kostiumus, kurie atrodė tarsi pasiskolinti iš vaikino spintos, tačiau taip tik paryškino natūralų merginų grožį, veido bruožų švelnumą.
Panaši mintis žavėjo ir dizainerį Driesą Van Noteną. Meniškos ir abstrakčios mados kūrėjas šįkart susižavėjo moteriško ir vyriško garderobo susiliejimu, tad drąsiai gretino ir derino kontrastingas detales.
Griežtus kostiumus jis siuvo iš spindinčio audinio, nuosaikaus silueto paltus dekoravo plunksnų eilėmis, o prie klasikinių baltų marškinių derino puošnų tamsiai mėlyną ilgą sijoną ir brangakmenių vėrinį.
Skamba neįprastai ir ne itin moteriškai? Dizainerio klientė patraukliausia jaučiasi žinodama, kad jai nereikia tradicinių puošmenų – jos moteriško žavesio nepaslėps nei kelnių kostiumas, nei masyvus paltas.
