„Žiūrovai už benamių chorą „Spindulys“ greičiausiai balsuoja tik iš gailesčio. Tačiau jiems norėtųsi ekrane matyti ne valstiečius, o išsipusčiusias ponus. Žiūrovus viliotų paganyti akis į puošnias vakarines sukneles, smokingus“, - benamių choro dainininkų aprangą kritikavo stiliaus guru vadinamas Mantas Petruškevičius.
O gal reikėtų benamiams iš viso nekeisti įvaizdžio? Tiesiog jie pasirodytų scenoje taip, kaip atrodo kasdienybėje knisdamiesi šiukšlių konteineriuose – vilkėdami suplyšusius, purvinus ir dvokiančius drabužius, būtų nesiprausę, sulipusiais plaukais.
M. Petruškevičius tokio vaizdo taip pat nepakęstų: „Nereikia pulti į kraštutinumus. Televizijoje griežtai turi būti laikomasi estetikos!“
Stilisto nuomone, į televizijos projektą benamių choras, kuriam vadovauja dainininkas Stano, buvo pakviestas dėl to, kad sugraudintų publiką, o ne jais būtų grožimasi.
„Esu matęs benamių choro pasirodymus. Jų veiduose atsispindėjo tai, kad jie tame projekte nesijaučia patogiai. Benamiai – ne savo rogėse“, - įsitikinęs M. Petruškevičius.
Stilistas mano, kad benamių pasirodymai būtų kur kas sėkmingesni, jeigu jie būtų buvę transformuoti į buvusį įvaizdį, koks buvo prieš projektą, arba - kaip jie galėtų atrodyti ateityje.
„Man būtų įdomiau į tokius sprendimus pažvelgti. Dabar to choro pasirodymas sukelia tik gailestį ir daugiau nieko. Bandymas žiūrovus prie televizoriaus ekrano pritraukti benamių choru – skaudus priviliojimo būdas“, - tikino M. Petruškevičius.
Kritikas siūlo benamius labiau papuošti ir dėl to, kad jiems šis projektas ilgam įsimintų: „Jie dabar projekte dalyvauja dėl to, kad jiems draugai pasakytų, kad juos matė per televizorių.
Norėčiau, kad jie pasijustų gražūs ir pasibaigus projektui bandytų siekti gražesnio ir geresnio gyvenimo. Galbūt kai kurie jų praeityje buvo labai gražūs, o gal būti gražiems – jų svajonė. Todėl reikėtų pabandyti jiems suteikti tokią galimybę nors televizijos projekte.“
M. Petruškevičius abejoja, ar benamių gyvenimas pasibaigus „Chorų karams“ pasikeis: „Nenorėčiau atrodyti visiškai tuščias kalbėdamas vien apie aprangą. Netikiu, kad televizija benamiams – kaip gelbėjimosi ratas. Nemanau, kad tie pasirodymai pakeis jų gyvenimą. Vargu ar socialiniai darbuotojai atkreips į benamių problemas dėmesį ir padės jiems įsikabinti į geresnį gyvenimą.“
Stilistas netiki optimistinėmis benamių, dalyvaujančių „Chorų karuose“. perspektyvomis dėl to, kad Lietuvoje neigiamai žiūrima į asocialius žmones. Tad jiems televizija – jokia reklama.
