Spindintys ešerių žvynai, egzotiškos kriauklės, koraliniai rifai, jūrų ežiai, dygliakiaulė, gigantiškas ryklys baltais dantimis. Aukštosios mados kūrėjas pribloškė savo gerbėjas ant mados takelio moteris paversdamas egzotiškomis žuvimis.
Neapolio priemiestyje, Vezuvijaus ugnikalnio papėdėje, įsikūrusiame uoste užaugusį kūrėją mistiškas jūrų gyvūnijos pasaulis įkvėpė naujai kolekcijai.
Vienetinės suknelės, sudėliotos iš daugybės krinolino sluoksnių, ilgomis undinių uodegomis, dekoruotos žvyneliais, brangakmeniais, „Swarovski” kristalais, atspindi ir paties kūrėjo vidinį pasaulį, kupiną menininkui būdingų prieštaravimų.
Pasibaigus Romos aukštosios mados savaitei G.Molaro papasakojo apie kūrėjus įkvepiančius gyvenimo reiškinius, pakilimus ir pilką kasdienybę.
– Jūsų kolekcija iš tiesų neįprasta. Gal jūs aistringas nardytojas, todėl ant mados takelio atspindėjote jūros gelmių vaizdus?
– Ši mano kolekcija – tai pasąmonės minčių srautas. Matyt, jūros dugno atmosfera mano mintyse ir sapnuose glūdėjo tiek daug metų, kad šią vasarą panorau ją įgyvendinti kurdamas savo sukneles.
Mėgstu baltus Neapolio paplūdimius, jūrą. Man patinka gulėti ant smėlio, žvelgti į mėlynas jūros bangas, į horizonto liniją, stebėti, kaip keičiasi jūra tekant ir leidžiantis saulei, ir fantazuoti.
Bet nesu aistringas nardytojas. Mano kurtos suknelės nėra tikslus konkrečių žuvų atkartojimas, nesirėmiau jokiais kitais šaltiniais, tik savo vaizduote.
– Publika aiktelėjo ant podiumo išvydusi moterį-ryklį. Atrodė, kad pilko atlaso suknelė su baltais aštriais dantimis tuoj praris ją. Auksinių veidrodžių fone įdomiai atrodė ir ryškiai spindinti undinė, nustebino jūrų ežys. Ar šie modeliai ką nors įkūnija?
– Šie modeliai – tai moters charakterio išraiška. Norėjau atskleisti jos sielos daugialypiškumą, sudėtingą emocijų pasaulį.
– Ar jūsų mūza – garsi moteris? Gal ji dieviškai graži? Jūsų undinė ant podiumo atrodė tikrai kerinti – audinių sluoksniai keitė spalvas, vienaip apšviesta suknelė atrodė lyg žuvies kūnas, kitaip – lyg jūros bangų purslai.
– Jokios konkrečios mūzos nebuvo. Kai sako, kad moteris yra graži, šis apibūdinimas prilygsta banalybei. Norint išreikšti esminę moters paskirtį – gundyti vien žodžio „bella” (išvertus iš italų k. – graži) nepakanka. Moters negaliu prilyginti žemiškai būtybei. Ji privalo lyg žuvis išnirti iš mano fantazijos gelmių.
– Gal aukštosios mados tradicijos atsirado jūsų šeimoje, o tai dažnai pasitaiko Italijoje? O gal, kaip kiti kūrėjai, esate dirbęs garsaus dizainerio mados namuose?
– Ne, nesimokiau šio meno nei šeimoje, nei pas jokį garsų dizainerį. Niekada ir ateityje nedirbsiu kitam. Nebent pakviestų „Dior” mados namai. (Juokiasi.) Tačiau sugebėjau išgarsėti prieš daugiau nei dešimt metų parodęs ilgiausią pasaulyje nuotakos nuometą.
Praėjusį pavasarį Ispanijos aikštėje atidariau savo vardu pavadintą nuotakų drabužių saloną. Sukneles ir nuometus dekoruoju ilgai, aistringai, lyg koks beprotis įsijaučiu į darbo procesą.
– Ar jūs esate bandęs kurti prât-á-porter kolekciją?
– Ne, komercinė mada manęs nedomina. Kurdamas aukštosios mados suknelę aš mėgstu patirti katarsį, nemėgstu skubėti, niekas nepriverstų manęs paklusti kokiems nors reikalavimams.
Jei palygintumėte dizainerius, kuriančius aukštąją madą ir pret-a- porter, pastebėtumėte, kokie jie skirtingi.
Aš kuriu aukštosios mados drabužį ne mados savaitei ir ne konkrečiai asmenybei, o pačiam sau.
– Praėjusią žiemą stebėdama jūsų kolekciją pagalvojau, kad esate politiškai aktyvus. Ant Romos aukštosios mados podiumo išdrįsote parodyti daug modelių, kritikuojančių Italijos politiką. Ar aukštoji mada irgi yra būdas išreikšti politines pažiūras?
– Be abejo. Kiekvienas menininkas trokšta atskleisti ir savo politinę poziciją. Dizaineris nėra tik pasyvus kasdienybės stebėtojas.
Atkreipkite dėmesį į vieną mano suknelių detalę, pasikartojančią visose kolekcijose – „nervatura” – (išvertus iš italų kalbos – nervų rezginys). Ji pasikartoja kiekvienąkart vis kitaip.
– Jei leidžiate sau ilgai triūsti prie vienos suknelės korseto, ištisus mėnesius dekoruoti jį perlais ir kristalais, siuvinėti gipiūrus platinos siūlais, esate turtingas žmogus.
Bet ne kiekvienas mados savaitės dalyvis gali sau leisti tokią prabangą. Kas, jūsų nuomone, žmogui yra didžiausia prabanga?
– Manau, kad būtinai reikia dirbti. Tik darbas man suteikė galimybę tapti turtingam. Bet dirbu ne tam, kad užsidirbčiau daug pinigų ir todėl būčiau laimingas.
Pinigai suteikia galimybę jaustis nepriklausomam nuo kitų, džiaugtis laisve. Ir daryti tai, kas suteikia pasitenkinimo būseną. Nieko kito žmogui nereikia.
– Jau turite savo mados namus. Apie ką dar svajojate?
– Norėčiau įkurti savo muziejų, kuriame būtų eksponuojamos mano aukštosios mados suknelės. Architektūros projektas jau patvirtintas, lieka tik pastatyti. Tokiu būdu noriu savo gyvenimui suteikti išliekamąją vertę.
Noriu, kad mano suknelės pakliūtų ir į garsiausius pasaulio muziejus.
– Ar tikite laime? Kai žengiate su manekenėmis ant pakylos, primenate ispanų toreadorą – liekną, grakštų. Vilkite ryškiaspalviais šilko marškiniais. Tačiau visada atrodote kaip liūdnokas trapios sielos menininkas, kankinamas abejonių, nepasitikėjimo savimi.
– Ar tikrai? Matyt, toks ir esu. Netikiu, kad žmogus žemėje gali pasiekti tokią pilnatvę, kad būtų visiškai laimingas.
