Šviesūs pastelinių atspalvių audiniai, pakankamai laisvi siluetai bei žaismingi daktaro Frankenšteino kurtos pabaisos akcentai leido suprasti, kad britas ateinantį šiltąjį sezoną siūlo tiesiog atsipalaiduoti bei duoti valią vaizduotei.
Jei vasario mėnesį Ch. Kane’o podiumu žengė tarsi iš pragaro tamsybių atkeliavusi pavojinga fatališka moteris, šio sezono mūza buvo panašesnė į puošnų minimalizmą pamilusią estetę, nemėgstančią tamsos bei siekiančią harmonijos. Pirmieji pristatyti modeliai manekenes pavertė moderniais angelais – sniego baltumo pieštuko formos sijonai, stilingi asimetriško kirpimo švarkai ir tiesaus silueto suknelės bei kostiumai atrodė itin pavasariškai, nepriminė Ch. Kane’o kūrybos bruožų.
Jie išryškėjo kiek vėliau, kai ant podiumo pasirodė netradicinių formų švarkai su įdomiai sluoksniuotu audiniu, perregimos seksualios suknelės, dekonstruoti nėriniai bei daktaro Frankenšteino kurto monstro motyvai – visos šios detalės atskleidė vėjavaikišką bei kiek beprotišką Ch. Kane’o kūrybos stilių.
Iš įvairių detalių sulipdytą legendinį veikėją priminė ir finaliniai kolekcijos modeliai – permatomo audinio kostiumėliai bei suknelės buvo apklijuoti įmantriais metalo dariniais, primenančiais seges, taip pat tarsi vaikiškame žaidime ant audinio buvo priklijuoti nėriniai, o viską vietoje išlaikė lipnią juostą imituojančios dekoratyvinės juodos audinio atraižos.
