Šį 2012-ųjų rudens bei žiemos sezoną kūrėjas atsigręžė į Bizantijos imperiją – viduramžiais gyvavusią stipriausią pasaulio valstybę, apie kurios lobius bei meilę kultūrai legendos sklinda iki šių dienų. Be abejo, žymiausias imperijos miestas buvo sostinė Konstantinopolis, vadintas (ir iki šių dienų vadinamas) tiltu tarp Europos bei Azijos, Rytų bei Vakarų pasaulių. Taip pat jis pasižymėjo milžiniška prabangos prekių paklausa, tad sostinėje netrūko auksakalių, geriausių siuvėjų, avalynės meistrų.
Nors tuo prieš keletą sezonų domėjosi ir „Chanel“ dizaineris Karlas Lagerfeldas, E. Saabas atskleidė dar neregėtą Bizantijos pusę, pasižyminčia moters tarsi dievybės garbinimu. Tik jai lemta dėvėti puikiausio šilko drabužius, tik jai dera puoštis gryniausio aukso papuošalais, trapiausiais nėriniais.
Pristatymą pradėjo juodos suknelės, sukurtos iš itin plonų ir preciziškai sukirptų nėrinių. Jos svečiams iškart leido suprasti, jog ši E. Saabo kolekcija nebus tokia, kaip kitos, tad vietoje romantiškų pastelinių spalvų dizaineris kurs paslaptingą rytietišką dramą. Kaip niekada atviros suknelės puikiai pabrėžė modelių liemenį, akcentavo pečius, krūtinės sritį. Kiek romantiškiau atrodė šviesūs aukso, bronzos spalvos modeliai – jiems dizaineris suteikė kiek minkštesnius, ne tokius provokuojančius siluetus.
Viduržemio jūrą simbolizavo trylika mėlynais akcentais dekoruotų suknelių – dalis jų buvo pasiūtos iš vaiskaus jūros spalvą primenančio audinio bei puoštos įmantriais siuvinėjimais, o kitos – tik pagražintos melsvų nėrinių intarpais kūno spalvos audinyje.
Pristatymą užbaigė Holivudo įžymybių dėmesį neabejotinai atkreipsiantys auksiniai modeliai, pasiūti iš smulkiausio nėrinių audinio visame Paryžiuje – jis buvo toks delikatus, jog priminė voro tinklą. Patį įspūdingiausią drabužį – nuotakos apdarą dizaineris patikėjo demonstruoti latvei manekenei Ievai Marijai. Milžiniškas suknelės šleifas bei didžiulės apimties sijonas net slydo žemyn nuo podiumo, o nuometas tęsėsi ne vieną metrą.
