Netrukus gėlių karūną pakeitė šalmas – kartu su savo vyru moteris išėjo ginti bombų talžomos šalies. „Mes turime ją apsaugoti. Turime apginti žmones, kuriuos mylime, ir žemę, kurioje gyvename. Galbūt Rusija paliks mūsų šalį ir mes galėsime atšvęsti normaliai“, – vylėsi Ukrainos ir Rusijos karo epicentre atsidūrusi J.Arijeva.
Gražiausią turėjusią būti vestuvių dieną patriotės pasirinktas galvos apdangalas – dažna Ukrainos moterų puošmena. Pastarąjį dešimtmetį, ypač po 2014-ųjų įvykių (2014 m. prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas. – Red.), gėlių vainikas tapo nacionalinio pasididžiavimo simboliu. Ukrainietės savo galvą gėlėmis ėmė puošti ir per vestuves, ir meno bei muzikos festivaliuose, taip pat eidamos išgerti kavos, lankydamosi mados šou, publikuodamos nuotraukas socialiniuose tinkluose.
Prieš karą tokių tikrų ar dirbtinių gėlių vainikų Kijeve buvo galima įsigyti kone visur: turguose, kioskuose, metro stotyse.
Tuo metu gėlių karūna užsienio valstybėse išpopuliarėjo kaip savotiškas taikos ženklas. Ja ne kartą dabinosi amerikiečių dainininkė Lana del Rey (36 m.), garsaus japonų prekės ženklo „Comme des Garçons“ 2016 m. rudens ir žiemos kolekcijoje stilizuoti vainikai puošė vyrų galvas. Pastaroji kolekcija pavadinta iškalbingai – „Taikos šarvai“. Kaip yra pasakiusi ukrainiečių manekenė Nadija Šapoval, dar hipių pamėgta gėlių tematika šiuolaikiniame kontekste nieko nebestebina.
„Manau, kad sugrįžtame prie gėlių tematikos, nes mada pradėjo reaguoti į pasaulyje vykstančius karus. Mums reikia švelnumo“, – prieš kelerius metus teigė ji.
Iki XX amžiaus pradžios gėlių vainikai Ukrainoje turėjo dar kitokią reikšmę. Vainiku pasipuošusi jauna moteris aplinkiniams rodė, kad yra skaisti ir vaisinga.
Nieko nuostabaus, kad su pagonybe siejama tradicija nešioti gėlių vainikus iki šiol neatsiejama nuo Ivano Kupalos šventės – ukrainiečių Joninių, įprastai minimų liepos pradžioje.
Senovėje moterys žvakelėmis papuoštus vainikus leisdavo į upę ar ežerą. Jeigu vainikas nugrimzdavo į dugną, reiškė, kad moters mylimasis jos nebemyli. Jeigu vainikas nuplaukdavo į krantą – kad šiemet nebus švenčiamos jos vestuvės. O jei vainikas plaukdavo toliau ir žvakės ant jo sėkmingai degdavo, šventės nakties burtai pranašavo, kad mergina tikrai suras savo meilę.
Daugiau nei prieš šimtą metų gėlės vainiko puokštei buvo išsirenkamos neatsitiktinai. Pasirinkti žiedai padėdavo atskleisti merginos pomėgius, charakterio bruožus.
Dažniausiai į vainikus būdavo įpinamos rožės, rugiagėlės, baltosios lelijos, viržiai, laurai, dedešvos ir bijūnai.
Rožės simbolizavo beprotišką meilę, rugiagėlės rodė, kad moteris yra paprasta ir kukli, dedešvos simbolizavo šaltą grožį, o bijūnai – ilgaamžiškumą ir gerą sveikatą.
Reikšmingi buvo ir kaspinai – jų prie vainiko turėdavo būti prisegta tiek, kiek spalvų sudarė vainiką. Itin spalvingas vainikas rodė moters laimę – Jarynos vainike tų spalvų buvo daugiau nei aštuonios.
