Pristatyme klipe netrūko drąsių vaizdų: tatuiruojamų aukštakulnių, prekių ženklui būdingos gyvatės simbolikos, apnuogintų kojų ir naktinio miesto akimirkų. Vakarėlio dalyvius ne mažiau nustebino kūrinyje girdimas balsas – paaiškėjo, kad dainą sukūrė ir atliko pati tatuiruočių studijos įkūrėja Agnė Mosteikė.
„Tikiu, kad įspūdingus vakarėlius savo klientams, partneriams, bendruomenei gali rengti ne tik didžiulės korporacijos. Smulkiam verslui trijų metų sukaktis neretai yra daug didesnis laimėjimas nei bendrovėms milžinėms – mūsų veiklos pradžia sutapo su kovidiniu laikotarpiu, neturėjome investuotojų ar kitokios paramos. Ši proga man buvo tokia svarbi asmeniškai, kad nusprendžiau, jog ji verta vaizdo klipo ir net pirmojo mano gyvenime dainavimo viešai“, – juokėsi A. Mosteikė.
Aprangos kodas – neoninė žalia
Tiek vaizdo klipe, tiek gimtadienio dalyvių, mielai pozavusių prie fotosienelės, apdaruose vyravo neoninė žalia – pasirodo, būtent ši spalva buvo vakarėlio aprangos kodas.
„Man kaip kūrėjai pačiai patinka renginiai, kuriems ruošiantis, galima atskleisti savo kūrybiškumą, išlaisvinti vaizduotę ir šiek tiek pažaisti. Progų pasipuošti nekasdieniškai ir drąsiai nėra tiek daug, tad pilką rudenį norėjau svečiams sukurti ryškią šventę. Žinoma, aprangos tema glaudžiai susijusi ir su „Besarmate“ prekių ženklu – neoninė žalia yra jo skiriamasis bruožas, studijoje turime ne vieną šios spalvos atributą“, – pasakojo tatuiruočių meistrė.
Beje, būtent neoninės spalvos atributai šį pavasarį buvo užrūstinę ir paveldosaugininkus – jiems užkliuvo klientus prie tatuiruočių studijos durų pasitinkančios ryškios liūtų skulptūros.
„Nesitikėjau, kad durų papuošimas gali įsukti į tokį skandalą – mūsų neoniniai liūtai net buvo aptarinėjami spaudoje. Galiausiai jų turėjome atsisakyti, nes ekspertų teigimu, jie Vilniaus centrui buvo per daug iššaukiantys ir drąsūs“, – prisiminė A. Mosteikė.
Tatuiruotė nebeprivalo turėti reikšmės
Kalbantis apie naujausias tatuiruočių tendencijas, A. Mosteikė pabrėžė, jog daugiausiai pokyčių įvyko tame, kaip jos vertinamos ir suvokiamos, o tuo tarpų jų mados – keičiasi nuolat.
„Jei anksčiau buvo įprasta, kad piešinys ant kūno turi būtinai ką nors reikšti, savyje koduoti kokią nors gilią prasmę, dabar klientai tatuiruotes neretai vertina kaip stiliaus detalę, papuošalą. Todėl jie neapsiriboja viena ar keliomis, panašiai kaip ir keisdami aksesuarus, kūno odą reguliariai papildo naujais piešiniais“, – dalijosi A. Mosteikė.
Ji mano, kad dėl šios priežasties tatuiruočių gerbėjai vis daugiau dėmesio skiria piešinių estetikai ir ieško meistrų, išsiskiriančių unikaliu braižu arba įvaldžiusių skirtingas technikas.
„Man pačiai darbe labai praverčia Vilniaus dailės akademijoje baigtos studijos, nes vis rečiau sulaukiu prašymų tiesiog atkartoti piešinį, atrastą internete. Tipinis šių dienų klientas kartu su meistru kuria išskirtinį meno kūrinį, vienodų driežiukų ar delfinų tatuiruočių, išsirenkamų iš bendro katalogo, laikai jau seniai baigėsi“, – sakė A. Mosteikė.
Kūrėja pastebi, kad visuomenėje laisvėjant požiūriui į tatuiruotes, jos ne tik nepraranda savo populiarumo, tačiau atvirkščiai, kūno piešinius turinčiųjų gretos tik auga.
„Vis dažniau ateina vyresnio amžiaus žmonės, niekada neturėję tatuiruotės – matydami kaip, pavyzdžiui, jų vaikai paprastai, per daug nesukdami galvos, jomis papuošia savo kūnus, tėvai taip pat jų užsinori. Profesija, socialinė padėtis, amžius nebeturi įtakos, ar žmogus darysis tatuiruotę, ar ne.
Šios tendencijos džiugina, nes, tikiu, kad kuo mažiau suvaržymų savo bei kitų išvaizdai ar saviraiškos laisvei turėsime, tuo sveikesnė visuomenė būsime“, – įsitikinusi A. Mosteikė.
