Nors kalbėti dainomis svajojo seniai, išdrįsti pristatyti savo pačios rašytas dainas privertė skaudi nelaimė. Į paskutinę kelionę išlydėjusi tragiškai žuvusį brangų žmogų, sandru nusprendė įgyvendinti jam duotą pažadą. Antroji pusė vis ragino merginą imtis dainavimo. Kad ir kaip norėjo, sandru nuolat rasdavo pasiteisinimų.
„Nuo vaikystės visiems sakiau – jeigu nestovėsiu ant scenos, bent būsiu kažkur šalia. Todėl pabaigiau mokslus ir tapau garsiste. Dirbdama su atlikėjais pastebėjau, kad noriu būti ne už scenos, o ant jos. Ir turėti savo kūrinių. Tačiau neužteko ryžto. Vis atidėliodavau vėlesniam laikui. Nors šalia turėjau artimą žmogų, kuris mane skatindavo pradėti.
Aš jam tai buvau pažadėjusi, kad kažkada tai įvyks. Bet vis atidėliodavau, rasdavau milijoną priežasčių. Iki kol netekau to žmogaus. Po jo netekties žodžiai sukosi galvoje. Prisimenu, vieną vakarą važiuodama pamačiau rožinį dangų. Mes kartu mėgdavome jį stebėti. Ir taip gimė pirma dainos eilutė: „Dabar kiekvieną vakarą rausvai dangų dažai“.
Grįžusi namo tiesiog viską, ką jaučiu užrašiau į užrašinę. Dainos pavadinimą žinojau iškart. Nes tai būdavo mūsų sutartinis žodis. Jo reikšmę supratau tik to po netekties. Net nejausdama ėmiausi tęsėti jam duoto pažado“, – pasakojo atlikėja, kurios ranką puošia tatuiruotė su dainos pavadinimu.
Merginai teko susiimti ir pradėti ieškoti prodiuserio. Ji dažnai klausydavosi žinomo atlikėjo Atikin, kurio muzikoje atrasdavo prasmę. Todėl būtent su juo panoro įprasminti ir savo kūrybą.
„Nedvejodama jam parašiau. Pavyko gan greitai sukomunikuoti, jis mane šiltai priėmė, suprato ir labai palaikė mano idėją. Kartu išsirinkome tinkamą melodiją, įrašiau vokalą. Esu jam be galo dėkinga, nes jis ne tik prodiusavo dainą, bet ir psichologiškai man padėjo. Išklausė mano istorijos, suprato. Buvo labai gera būti išgirstai“, – patikino sandru.
Susigyventi su netektimi atlikėjai dar nepavyko. Paguodą ji randa artimųjų glėbyje, o jausmus išlieja kūryboje.
„Deja, išgyti nepavyko iki šiol. Tačiau labai padeda šeima, draugai. Jie nepalieka manęs vienos. Jo draugai irgi visada šalia, kai tik man prireikia. Ir dainoje yra eilutė: „Bet aš žinau, tu nepalikai manęs vienos“. Kiekviena eilutė turi savo prasmę.
Dainos kūrimo procesas neleido paskęsti emocijose ir gelbsti iki šiol. Tiek daug noriu pasakyt – netilpo į vieną dainą, bet viskas dėlto, kad susitiksim danguje vieną dieną. Iki šiol kai lieku viena, gelbėja tik ilgas pasivažinėjimas su savo mintimis, klausant dainos, išgyvenant kiekvieną žodį, emociją vėl ir vėl. Tai man tarsi terapija“, – atviravo sandru.
Dabar pagrindinis atlikėjos tikslas – įgyvendinti brangiam žmogui duotą pažadą. Ji tikisi, kad ši daina taps artima visiems, išgyvenantiems artimojo netektį.
„Labai tikiuosi ir noriu, kad šią dainą išgirstų tie žmonės, kurie išgyvena panašius jausmus, yra netekę artimojo. Šis kūrinys yra mano širdies balsas. Kiekvienas žodis turi reikšmę. Čia išsakiau tai, ką jaučiu ir galvoju. Tai yra tarsi atsisveikinimas su brangiu žmogumi“, – patikino atlikėja.
